Per savaitgalį šalyje vykusią „Maisto banko“ akciją buvo surinkta itin daug maisto produktų. Jos organizatoriai džiaugiasi, kad rezultatai pranoko drąsiausius lūkesčius. Šalies gyventojai nepasiturintiesiems paaukojo milijono litų vertės maisto.
Panevėžys nenustebino
Tačiau Panevėžyje ypač didelio aukotojų antplūdžio nesulaukta, nors jų taip pat buvo daugiau nei per pavasario akciją.
Labdaros fondo „Maisto bankas“ atstovės Astos Čeponienės teigimu, panevėžiečiai nupirko ir organizacijų atstovams išdalijo per 14500 prekių, jos kainavo apie 44 tūkstančius litų. Per pavasario akciją buvo nupirkta 14000 prekių.
Produktus vargšams dovanojo maždaug šeši tūkstančiai panevėžiečių. Žmonės pirko makaronų, kruopų, aliejaus, cukraus, kitų gaminių.
Akcijoje Panevėžyje dalyvavo devyniolika organizacijų. Tarp jų – Neįgaliųjų centras, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Panevėžio skyrius, Neįgaliųjų draugija, aklųjų ir silpnaregių vaikų globos bendrija „Žvilgsnis“, A. Lipniūno kultūros centras, Panevėžio vaikų dienos užimtumo centras, labdaros draugija „Atjauta“, Šv. Juozapo globos namai, Panevėžio rajono vaikų globos namai ir kitoss. Visoje šalyje „Maisto banko“ akcijoje dalyvavo 292 organizacijos.
A. Čeponienės teigimu, pavasarį ir rudenį vykstančios akcijos – tik viena iš galimybių: paremti neturtingai gyvenančiuosius galima visus metus. Kranto gatvėje esančiuose „Maisto banko“ sandėliuose produktai priimami, o paskui atiduodami vargšams.
„Nemažai geradarių taip ir daro – atveža obuolių, bulvių, įvairių daržovių, uogienių ir kitų produktų. Jie perduodami labdaros valgykloms, organizacijoms, šeimoms“, – „Sekundei“ pasakojo „Maisto banko“ atstovė.
Užkliuvo vaikai
Pasak A. Čeponienės, per šią akciją apsieita be incidentų. Anksčiau pasitaikydavo, priekaištaujančiųjų, pykstančiųjų.
Tiesa, gausių šeimų bendrijos „Panevėžio šeimyna“ nariams, į akciją atėjusiems su vaikais, teko šaukštas deguto. Prie labdaros laukiančiųjų priėjo išgėręs vyriškis ėmė gėdinti vaikus, ko jie čia stovi, ko elgetauja.
Parduotuvės apsaugininkas greitai sutramdė išsišokėlį, tačiau vaikams nuotaika buvo sugadinta, širdyse liko kartėlis.
Bendrijos vadovė Violeta Jarašiūnienė mano, kad galbūt žmonės nesupranta, nežino, kaip vyksta akcija mano, kad vaikai labdarą renka sau.
„Kiekvienas nupirktas produktas suskaičiuojamas, akcijai pasibaigus sąrašai pateikiami „Maisto bankui“, o paskui pagal juos viskas išdalijama patiems neturtingiausiems, mažas pajamas gaunantiems bendrijos nariams. Tokių šeimų mūsų bendrijoje yra per septyniasdešimt, joms ir atiteks dovanoti produktai. Taip pat dalis jų – sausainiai, margarinas, arbata“ – bus skirta vaikų maitinimui per užimtumo valandėles“ – paaiškino V. Jarašiūnienė.
Laimei, vieno netinkamą elgesį netrukus atsvėrė gražūs kitų poelgiai.
„Viena močiutė, prisipažinusi, kad neturi iš ko dovanų nupirkti, atnešė maišelį obuolių, kita – pyrago“, – pasakojo vadovė.
Per labdaros akciją gausių šeimų bendrijai panevėžiečiai nupirko 1102 produktus – makaronų, ryžių, aliejaus ir kt.
Remti yra ką
„Caritas“ sulaukė panašaus panevėžiečių dosnumo, kaip ir per pavasario akciją. Šiemet nupirkti 676, o pavasarį – 646 produktai.
Vadovė Gražina Kacevičienė sakė, kad šiuo metu, įgyvendinant dešimt projektų, remtinų žmonių yra labai daug. „Caritas“ padeda buvusiems kaliniams, iš prekybos žmonėmis gniaužtų ištrūkusioms aukoms, neįgaliesiems, jiems bus skirta dalis produktų, kita bus perduota Vaikų dienos centrą lankantiesiems maitinti.
Panevėžiečių dosnumu džiaugiasi ir agentūros „SOS vaikai“ savanoriai. Kaip teigia agentūros vadovė Marytė Zabulionienė, per akcijos dienas nepasitaikė jokių incidentų, žmonės mielai pirko ir aukojo. Rinkti aukas savanoriams padėjo „Saulėtekio“ progimnazijos mokiniai. Jie – dažni „SOS vaikai“ pagalbininkai.
Agentūrai dovanota 1261 produktas. Kai kurie iš jų keliaus į labdaros valgyklą, kur maitinami Vaikų dienos centrą lankančios neturtingų šeimų atžalos, kiti – į Šeimos namus, Krizių centrą.
Akcijoje dalyvavusi asociacija „Artritas“ surinko 505 produktus ir nelabai patenkinta rezultatais.
„Tarp asociacijos narių yra labai sunkiai besiverčiančiųjų, pavyzdžiui, vieno žmogaus pensija nesiekia ir 400 litų, kitas gauna kiek daugiau, tad jiems kiekvienas makaronų ar kruopų pakelis svarbus ir vertingas“, – teigė asociacijos vadovė Birutė Vanagienė.
******
Faktai
„Maisto banko“ akcijos, suteikiančios gyventojams galimybę nupirkti ir dovanoti maisto produktų, vyksta jau dešimt metų. Pirmoji tokia akcija buvo organizuota 2003-iaisiais.
Nors kalbama apie ekonomikos atsigavimą, tačiau „Maisto banko“ atstovai žino, kad tūkstančiai žmonių dar jaučia nepriteklių. Statistikos departamento duomenimis, šalyje skurdo riziką patiria kas penktas gyventojas.
Preliminariais duomenimis, 68 miestuose vykusios labdaringos akcijos metu surinkta kone 318 tūkst. ilgai negendančių maisto produktų už milijoną litų.
Lietuvos gyventojai maistui išleidžia 29 proc. pajamų. 36,8 procento lietuvių teigia, kad perkant maistą pagrindinis kriterijus yra jo kaina.
Laikinojo labdaros fondo „Maisto bankas“ vadovo Vaidoto Ilgiaus teigimu, akivaizdu, kad pagalba maistu vargingai gyvenančioms šeimoms ypač svarbi ir laukiama.
Prasidėjus šildymo sezonui, nepasiturintieji ieško būdų mažinti išlaidas – brangios komunalinės paslaugos ne vieną verčia taupyti maisto sąskaita.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
