ES ir JAV per artimiausius metus bandys susitarti dėl didžiausios prekybos sutarties pasaulyje. Pagrindinis iššūkis – kaip suderinti skirtingas reguliavimo sistemas.
Šių metų viduryje po dvejus metus trukusių parengiamųjų darbų ES ir JAV diplomatai pradėjo oficialias konsultacijas dėl laisvosios prekybos sutarties. Dvi didžiausios pasaulyje prekybos partnerės dėl palankesnių prekybos sąlygų planuoja susitarti iki kitų metų pabaigos.
Jei derybos būtų sėkmingos, dabartinių prekybos ryšių, matuojamų 470 mlrd. eurų, vertė išaugtų dar 75 mlrd. eurų. Vertinant globaliai, šis susitarimas turėtų apimti apie 50 proc. pasaulinio bendrojo vidaus produkto, 30 proc. visos tarptautinės prekybos ir 20 proc. tiesioginių užsienio investicijų.
Susitarimas turėtų aprėpti kelis dalykus. Visų pirma, kiekviena tarptautinė prekybos sutartis prasideda nuo mažesnių muitų ir kitų mokesčių, tad po sėkmingų derybų bus galima tikėtis ir kiek mažesnių tarifų. Vis dėlto muitų tarp JAV ir ES tarifai jau šiuo metu gana nedideli, tad esminio persilaužimo šioje srityje greičiausiai nebus.
Todėl, kaip IQ duotame interviu kalbėjo JAV vyriausybės prekybos atstovė ES Elena Bryan, apie 80 proc. į prekybos susitarimą įtrauktų dalykų turėtų būti susiję ne su konkrečiais mokesčiais, o su įvairiais reguliavimo aspektais. Tačiau rasti bendrą kalbą dėl jų skirtingose Atlanto vandenyno pusėse kol kas nelengva.
E. Bryan teigimu, tiek JAV, tiek ES yra aukštą išsivystymo lygį pasiekę ir vienas kitam prilygstantys ūkiai, kurie taiko nevienodus standartus ir turi skirtingą požiūrį į tam tikrus dalykus. „Turime dvi labai sudėtingas sistemas, kurios išsikėlusios tuos pačius tikslus, sudaro tas pačias sąlygas ir užtikrina tokius pačius rezultatus, tik visa tai pasiekiama einant skirtingu keliu“, – kalbėjo pašnekovė.
„Pagrindinis derybų klausimas, kaip mes galime suartinti dvi skirtingas reguliavimo sistemas, ar galime susitarti dėl to, kaip suderinti istoriškai susiklosčiusius skirtumus. Be to, turėtume sutarti dėl būsimų reguliavimo ribų, kad ateityje nustatomi reikalavimai būtų priimtini abiem pusėms“, – apie derybų tikslus kalbėjo JAV vyriausybės atstovė.
Kaip konkretesnes derybų sritis E. Bryan nurodė dažnai minimą žemės ūkį, įvairių paslaugų reglamentavimą, viešuosius pirkimus, skaidrumo standartus.
Pavyzdžiui, vienas didesnių ES ir JAV skirtumų yra požiūris į genetiškai modifikuotus maisto produktus. ES draudžia įvežti tokių produktų, nes nėra patvirtinimo, kad jie nekelia pavojaus žmonių sveikatai. O JAV genetiškai modifikuoto maisto pramonė gerai išplėtota, šioje šalyje vadovaujamasi nuostata, kad tokie produktai laikomi leistinais, kol jų žala sveikatai neįrodyta.
Dar vienas abiem šalims jautrus klausimas yra asmens duomenų apsauga ir su tuo susijusios finansų ar rinkodaros paslaugos. ES galiojantys teisės aktai savo piliečių asmens duomenis leidžia saugoti tik Bendrijoje. Dėl šios priežasties JAV veikiančios bendrovės negali kurti klientų duomenų bazių ir siūlyti paslaugų iš kitos Atlanto pusės.
Dar vienas JAV dominantis klausimas, kurį įvardijo E. Bryan, tai naujų reguliavimo taisyklių priėmimo proceso skaidrumas ES institucijose. Pasak jos, kuriai nors JAV reguliuojančiai institucijai pasiūlius naujų taisyklių, jas privaloma paskelbti viešai ir sulaukti rinkos dalyvių komentarų. Prieš paskelbdama galutines taisykles, atitinkama institucija turi atsižvelgti į rinkos dalyvių pastabas. ES reguliavimo institucijos to daryti neprivalo.
JAV prezidentas Barackas Obama, metų pradžioje kalbėdamas apie šį susitarimą, pasiūlė jį baigti vienu benzino baku, t. y. iki dabartinės Europos Komisijos kadencijos pabaigos. Tokia data atrodo gana optimistiška, nes idėja dėl tokios sutarties pirmą kartą buvo iškelta dar 1995 m., bet pasistūmėti toli į priekį nuo jos juodraščio nebuvo pavykę.
Be to, optimistines nuotaikas šį kartą greitai atšaldė vasaros pabaigoje išaiškėję faktai, kad amerikiečių žvalgybos tarnybos sekė Europos diplomatus. Tam iškilus aikštėn, Prancūzijos atstovai derybose paprašė padaryti kelių savaičių pertrauką.
Tačiau, E. Bryan nuomone, racionalūs ekonominiai argumentai galiausiai turėtų būti svarbesni. Mat tiek vienai, tiek kitai pusei ekonominės plėtros potencialas ir naujų darbo vietų kūrimas yra prioritetiniai tikslai po neseniai pasibaigusios pasaulinės ekonomikos recesijos.
