Pinigų perlaidų bendrovė „Western Union“ Lietuvoje ketina samdyti daugiau darbuotojų. Apie planus ir emigrantų svarbą verslui „Western Union“ vykdomasis viceprezidentas Johnas R. Dye pasakojo IQ apžvalgininkei Laurai Gabrilavičiūtei.
– „Western Union“ Lietuvoje dirba jau dvejus metus. Galbūt galite juos apibendrinti ir atskleisti ateities planus?
– Lietuva tapo svarbia „Western Union“ dėlionės dalimi. Mums labai svarbu laikytis galiojančių taisyklių, prižiūrėti, kad nebūtų plaunami pinigai. Nuoširdžiai tikiu, kad per ateinančius
porą metų bus atskirti tie, kurie tai daro, ir tie, kurie ne. Todėl per pastaruosius trejus ar ketverius metus didiname pastangas, kad būtų laikomasi reikalavimų.
Tai, ką darome Lietuvoje, yra labai svarbu. Prižiūrime, kad nebūtų sukčiaujama. Jeigu ką nors įtariame, skambiname klientams. Jie kartais net nenutuokia darantys tai, ko negalima. Turime labai daug informacijos apie konkrečius siuntėjus, gavėjus, šalis, padedame klientams suprasti, kad tai, ką jie daro, gali būti palaikyta sukčiavimu.
Atliekami darbai bus tęsiami. Todėl greičiausiai matysite daugiau čia dirbančių žmonių. Turime planų priimti apie 50 darbuotojų, nors negaliu tiksliai pasakyti, kas nutiks per metus ar dvejus. Spėju, kad ėmus labiau reguliuoti rinką mums reikės ir daugiau personalo.
Darbuotojai Lietuvoje gerai moka užsienio kalbas, yra sumanūs, jaučia, ko reikia klientui. Neturime sunkumų pritraukti reikalingų talentų.
– Kiek jūsų verslui svarbūs emigrantai?
– Mūsų verslas iš esmės priklauso nuo žmonių, išsibarsčiusių po visą pasaulį. Lietuvoje yra beveik 3 mln. gyventojų, daugybė lietuvių gyvena užsienyje. Būtent nuo tokių žmonių, kurie ieško galimybių kitose šalyse ir siunčia pinigus namo, esame priklausomi.
Tiesa, kai kuriose valstybėse svarbios ir vidinės pinigų perlaidos. JAV jos yra reikšminga bendrovės verslo dalis, kai žmonėms, pavyzdžiui, prireikia nusiųsti pinigų iš Naujojo Džersio į Oregoną.
Mano pokalbis dėl šio darbo vyko Niujorke. Tenykščiuose „Western Union“ padaliniuose galima pamatyti daugybę žmonių iš skirtingų šalių: lenkas ateina siųsti pinigų į Lenkiją, vairuotojas iš Senegalo siunčia pinigus į Senegalą. Jie visi siunčia pinigus į šalis, iš kurių atvyko.
Migracijos tendencijos labai svarbios mūsų verslui. Dažnai jas pastebime dar prieš tai, kai statistikos biurai paskelbia oficialius skaičius. Matome, kaip juda pinigai: iš Vokietijos į Turkiją, iš JAV į Lenkiją, iš Italijos į Rumuniją. Toks judėjimas parodo, kur vyksta žmonės.
– „Western Union“ buvo įkurta 1851-aisiais kaip telegrafo bendrovė. Kokią patirtį ji atsinešė iš tų laikų?
– Iš pradžių bendrovė spausdino telegramas, perduodavo dainuojančias telegramas. Kad ir ką darė, laikui bėgant ji stengėsi prisitaikyti prie žmonių poreikių.
Dabar labai populiaru pervesti pinigus naudojantis išmaniuoju telefonu. Prieš penkerius metus vargu ar kas būtų apie tai pagalvojęs. Po penkerių metų situacija gali būti kitokia. Todėl manau, kad labai svarbu ir toliau stengtis suprasti, ko reikia vartotojams. Jeigu būtume stovėję vietoje ir toliau daliję telegramas, šiandien „Western Union“ nebūtų.
– Su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduriate?
– Į finansinių paslaugų verslą prievaizdai žiūri kruopščiau nei anksčiau. Priežiūros institucijų reikalavimai dideli. Bet manau, kad tai gerai – sektorių reikia reguliuoti.
Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriame? Esame šio verslo lyderiai, norime būti geriausi. Rinkoje vis daugiau dalyvių, konkurentų gali atsirasti ten, kur jų nesitiki. Tačiau tam turime komandą, kurios darbas – galvoti apie ateitį, kurti strateginius planus, numatyti vartotojų poreikius ir ateities tendencijas.
– Studijavote politikos mokslus. Kaip jie praverčia finansų versle?
– Dievinu politiką, man patinka bendrauti su politikais, suprasti, kaip vyksta politiniai procesai. „Western Union“ – didelė bendrovė, esame susiję su daugelio žmonių gyvenimais, todėl politikai mumis domisi. Įgytos žinios leidžia padėti verslui: galiu apie jį kalbėtis, diskutuoti su politikais, rinkos prievaizdais, patarti, kaip geriau prižiūrėti sektorių.
