Nors maždaug kas dešimtas panevėžietis – socialinės pašalpos gavėjas, o miesto Savivaldybės skola sudaro daugiau nei pusę gaunamų pajamų, Laisvosios rinkos instituto ekonomikos ekspertai šalies savivaldybių reitinge Aukštaitijos sostinei skyrė trečiąją vietą iš septynių miestų.
Panevėžį aplenkė tik konkurencingesni miestai – Klaipėda ir Vilnius.
Panevėžiui už nugaros liko Kaunas ir didžiausia konkurentė Šiaulių savivaldybė.
Vertindami savivaldybes ekspertai Panevėžiui iš galimų 100 balų skyrė 59,7.
Panevėžys ypač pagirtas savivaldybės administracijos valdymo srityje. LLRI duomenimis, pernai 1000-iui panevėžiečių teko tik vienas dirbantysis savivaldybės administracijoje ir miesto taryboje kartu paėmus, tai yra triskart mažiau nei šalies vidurkis. Instituto ekspertai daro išvadas, kad Panevėžio savivaldybė dirba efektyviai mažiausiomis pajėgomis.
Nors Panevėžyje jau ne vienerius metus kalbama apie mažėjant mokinių skaičiui būtinybę mažinti mokyklų, tačiau, LLRI tyrimo duomenimis, Panevėžyje švietimo įstaigos, lyginant visos šalies mastu, nėra katastrofiškai pustuštės. Aukštaitijos sostinės bendrojo lavinimo mokyklose vienam mokiniui tenka 10 kv. m, Lietuvos vidurkis – 15 kv. m., tai yra daugiau nei vienas kambarys.
Paguoda – daugiau įsiskolinę kaimynai
Nors Panevėžio laisvosios ekonominės zonos reikalai įstrigę ir prieš keletą metų įrengtas pramonės parkas nerodo gyvybės ženklų, vis dėlto panevėžiečiai gali didžiuotis gerokai šalies vidurkį lenkiančiomis tiesioginėmis užsienio investicijomis – vienam gyventojų jų tenka 6587 Lt (Lietuvoje – 4448 Lt).
Nepaisant to, Panevėžiui nesiseka sumažinti bedarbių armijos. Maždaug 12 proc. darbingo amžiaus gyventojų – Darbo biržos klientai, o 1000-iui panevėžiečių tenka išlaikyti 91 socialinių pašalpų gavėją.
Panevėžio savivaldybė ekspertų sukritikuota dėl didelio pačios valdomų įmonių skaičiaus. Ji akcijų turi 10-yje bendrovių, tai yra dvigubai daugiau nei siekia vidurkis.
Tačiau Panevėžys sulindęs į skolas. Praėjusiais metais Savivaldybės skolos siekė net 53 proc. gaunamų metinių pajamų. Šiuo metu miestas skolingas apie 90 mln. Lt.
Tyrimo vadovo Lauryno Rekašiaus teigimu, augančios skolos rodo, kad savivaldybės gyvena ne pagal išgales. Ekspertas Aukštaitijos sostinės švaistymusi ekspertas nekaltina, mat yra kur kas išlaidesnių savivaldybių.
„Šalies kontekste Panevėžio skolos sąlyginai yra nedidelės. Vilniaus skolos viršija net 100 proc. pajamų, o Panevėžio yra labai arti šalies vidurkio“, – mano L. Rekašius.
Trūksta konkurencijos
Aukštaitijos sostinei sunkiai sekasi tvarkytis ir su savo nekilnojamuoju turtu. Apskaičiuota, jog vienam panevėžiečiui tenka 25 kv. m Savivaldybės žinioje esančių nenaudojamų patalpų ploto.
Ekonomikos ekspertų kritikos Panevėžys sulaukė ir dėl mažo atliekų surinkimo paslaugas teikiančių įmonių skaičiaus.
„Kuo daugiau teikiančiųjų tą pačią paslaugą, tuo didesnį pasirinkimą turi gyventojai, tai turi didelę įtaką kainoms“, – teigė L. Rekašius.
Sveikatos priežiūros srityje gyventojų pasirinkimas toli gražu ne Savivaldybei pavaldžios Miesto poliklinikos naudai. Net 51 proc. panevėžiečių prisirašę privačiose sveikatos priežiūros įstaigose, tai yra net dvigubai daugiau už šalies vidurkį.
Kompaktiško miesto specifika
Miesto vicemero Maurikijaus Grėbliūno nuomone, Panevėžiui patekti į geriausiųjų trejetą – ypač geras pasiekimas.
Tačiau ekspertų išsakyti pastebėjimai, ką derėtų taisyti, mero pavaduotojui atrodo sunkiai įmanomi įgyvendinti praktiškai ir nenaudingi.
„Miestas labai kompaktiškas, nežinau, ar atsirastų norinčiųjų konkuruoti su atliekų vežėju – Savivaldybės „Specialiuoju autotransportu“, – abejoja M. Grėbliūnas.
Vicemeras atremia priekaištus ir dėl neišnaudojamų Savivaldybei priklausančių nenaudojamų patalpų. Savivaldybės pastangos jas privatizuoti būna beviltiškos, netgi buvusias Baltoskandijos akademijos patalpas pačioje miesto širdyje, Vasario 16-osios g., Taryba buvo priversta panaudos būdu išnuomoti modelius ir šokėjus ruošiančiai agentūrai, nes kelis kartus skelbtuose aukcionuose neatsirado norinčiųjų jas pirkti.
Paglostė rajono savimeilę
LLRI sudarytas reitingas paglostė ir Panevėžio rajono vadovų širdis. Iš 53-ijų rajoninių savivaldybių panevėžiečiai – septintoje vietoje. Tai geriausias iki šiol buvęs Savivaldybės įvertinimas. Geriau nei Panevėžio rajonas tvarkosi Kauno, Plungės, Mažeikių, Kėdainių, Klaipėdos rajonai bei Druskininkai.
Tyrimą atlikusių ekspertų teigimu, tokį rezultatą lėmė geri įvertinimai sveikatos, biudžeto bei investicijų srityse. Į priekį rajonas gerokai šoktelėjo ypač dėl pasikeitusios sveikatos sektoriaus vertinimo metodikos. Ekspertai teigiamai įvertino, kad Panevėžio rajono poliklinika dirba nenuostolingai. Tačiau Panevėžio rajonas – vienas iš trylikos savivaldybių, kur nėra privačių sveikatos priežiūros įstaigų.
Panevėžio rajonui balų pridėjo ir sugebėjimas tvarkyti finansus ir gyventi pagal išgales. Rajono skolos, lyginant su miesto, atrodo juokingos. Jos tesiekia apie 16 mln. Lt, tai yra vos daugiau nei ketvirtadalis gaunamų pajamų.
Užsienio investuotojams nepatrauklus
Panevėžio rajoną aplenkia užsienio investuotojai, kaime bedarbių daugiau nei mieste, didesnė ir socialinių pašalpų gavėjų armija.
LLRI duomenimis, vienam rajono gyventojui tenka vos 101 Lt užsienio investicijų, tai yra net 65 kartus mažiau nei mieste. Net 14 proc. darbingo amžiaus rajono žmonių registruoti Darbo biržoje, o 1000-iui rajono gyventojų tenka net 99 valstybės išlaikytiniai. O savivaldybės administracijos ir tarybos narių vienam rajono gyventojui tenka triskart daugiau nei mieste.
Rajono švietimo įstaigos – pustuštės. Jose vienam mokiniui tenka net 21 kv. m, tai dvigubai daugiau nei Panevėžio mokyklose.
Rajoną reitingų lentelėje smukdo ir nuostolingai dirbantys komunalininkai.
Administracijos direktoriaus Vitalijaus Žiurlio teigimu, Savivaldybė nepajėgi jų paveikti. Anot jo, Panevėžio rajonas tevaldo 5,03 proc. įmonės „Aukštaitijos vandenys“ akcijų, todėl neturi galios jos kontroliuoti.
Anot jo, taip pat Savivaldybę neteisinga kaltinti neūkiškumu dėl Regioninio atliekų tvarkymo centro nuostolių. Jai priklauso apie 14 proc. centro akcijų.
Į nuostolius lendantis Velžio komunalinis ūkis, tiekiantis rajono gyventojams šilumą, pasak V. Žiurlio, reitingo rezultatams įtakos neturėjo, mat tai yra viešoji įstaiga, jų veiklos rodiklių ekonomikos ekspertai nevertino.
Administracijos direktorius pripažįsta reitingų lentelę vertinantis skeptiškai. Jo nuomone, neteisinga Panevėžio rajoną lyginti su jį aplenkusiais kurortiniais Druskininkais ar jūros privalumais besinaudojančiu Klaipėdos rajonu.
LIETUVOS SAVIVALDYBĖS SKAIČIAIS:
100 Tiek procentų pirminės sveikatos priežiūros įstaigų (šeimos gydytojai) Plungės r. savivaldybėje yra privačios.
27 Tiek kvadratinių metrų ploto mokyklose tenka vienam Neringos savivaldybės moksleiviui (palyginimui – maždaug tokio dydžio yra vieno kambario butas sovietmečiu statytuose daugiabučiuose). Vidutiniškai Lietuvoje vienam mokiniui tenka 15 kv. m, Panevėžyje – 10 kv. m, Panevėžio rajone – 21 kv. m.
4 Tiek savivaldybių nuostolingai teikia visas šias paslaugas – atliekų surinkimo, vandens ir šilumos.
24-iose savivaldybėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigos (priklausančios savivaldybėms) dirba nuostolingai. Panevėžyje praėjusius metus nuostolingai baigė vienintelė miesto Greitosios medicinos pagalbos stotis.
1 Panevėžio r. savivaldybė yra vienintelė Lietuvoje, kurioje per trejus metus (nuo 2009 m. iki 2011 m.) skola proc. nuo pajamų sumažėjo.
86 Tiek Lietuvos savivaldybėms priklauso pirčių (62), laidojimo namų (8), knygynų (16).
20 Tiek proc. Akmenės r. gyventojų gauna būsto šildymo kompensacijas (daugiausia visoje Lietuvoje). Panevėžyje šią kompensaciją praėjusį šildymo sezoną gavo 3,5 proc. gyventojų.
150 Tiek gyventojų iš 1000 Kelmės r. gauna socialinę paramą (t. y. daugiausia iš visų savivaldybių). Panevėžyje socialinę paramą gauna 3560 gyventojai iš 97 tūkst.
Lietuvos savivaldybių indeksas 2013
Miestų savivaldybės
1. Klaipėda
2. Vilnius
3. Panevėžys
4. Kaunas
5. Šiauliai
6. Palanga
7. Alytus
Geriausiai besitvarkančios rajonų savivaldybės
- Kauno r.
- Plungės r.
- Druskininkais
- Mažeikių r.
- Kėdainių r.
- Klaipėdos r.
-
Panevėžio r.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
