Šiemet pirmą kartą per pastaruosius aštuonerius metus Lietuvoje ūgtelėjo pirmokų skaičius.
Šį rugsėjį mokyklos duris pravėrė 29 tūkst. pirmokų – 2 tūkst. daugiau nei pernai. Tokia pirmaklasių gausėjimo tendencija dar tęsis, bet neilgai.
Pirmokų skaičiaus didėjimą nulėmė ekonomikos pakilimo metais prasidėjęs naujagimių bumas. Dabartiniai pirmos klasės moksleiviai yra gimę 2005-ųjų pabaigoje ir 2006 m. Būtent nuo pastarųjų metų Lietuvoje ėmė daugėti gimimų – jų tuomet užfiksuota 29,6 tūkst., arba 96 naujagimiais daugiau nei 2005-aisiais. Gimstamumas didėjo iki 2009 m., tuomet visoje šalyje buvo užregistruota beveik 32,2 tūkst. naujagimių. Nuo 2010-ųjų kreivė vėl ėmė leistis.
Mokyklos augančio pirmokų skaičiaus gali tikėtis iki 2016–2017 mokslo metų. Švietimo ir mokslo ministerija prognozuoja, kad šis prieaugis turėtų siekti apie 1–2 tūkst. pirmokų kasmet. Nuo 2017–2018 mokslo metų jų turėtų būti užfiksuojama vis mažiau.
Artimiausius ketverius metus didėsiantį pirmokų srautą švietimo sistema atlaikys nesunkiai. Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyresniosios specialistės Egidijos Nausėdienės teigimu, gali išaugti mokytojų poreikis, bet tik didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kur užregistruojama daugiausia pirmokų.
Sostinėje šiemet mokyklą pradėjo lankyti 5500 vaikų – 400 daugiau nei pernai. Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento specialistas Julius Skestenis tikino, kad dėl to ypatingų rūpesčių mokykloms nekils, nors kai kuriose jų gali tekti sudaryti papildomas klases, o kitose bus pagausintos jau esamos. Darbo gali padaugėti tik tiems pedagogams, kurie dirbo ne visu krūviu.
Daugiau gerų žinių mokytojams tikėtis nevertėtų – jų paslaugų reikės vis mažiau, ypač provincijoje. 2008 m. Lietuvoje buvo 37 tūkst. mokytojai dalykininkai, o pernai – 27 tūkst. Daugiausia pedagogų mažėjo Rietavo, Zarasų, Ignalinos ir Raseinių rajonuose.
Nors švietimo įstaigų duris šiemet atvėrė daugiau pirmokų, bendras mokinių skaičius toliau krinta. Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius šešerius mokslo metus šalies mokyklos netekdavo vidutiniškai 17,7 tūkst. mokinių kasmet. Švietimo ir mokslo ministerija prognozuoja, kad šiais mokslo metais, palyginti su praėjusiais, mokinių bus dar apie 22,5 tūkst. mažiau.
Menkesnis vaikų bei mokinių skaičius yra daugumos Europos šalių problema, nulemta mažėjančio gimstamumo, o kai kuriose valstybėse – dar ir gausios emigracijos. ES mokinių (8–20 metų) skaičius 2004–2011 m. nesmarkiai padidėjo tik Danijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose ir Portugalijoje.
