Finansų ministerija parengė teisės aktų projektus, pagal kuriuos juridinių ir fizinių asmenų tarpusavio atsiskaitymai būtų apribojami 10 tūkst. litų. Taip pat nustatyta administracinė atsakomybė už šios tvarkos pažeidimą.
Perkeltų į elektroninę erdvę
Ministerija skaičiuoja, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys nepatogumų dėl to neturėtų pajusti, nes apie 95 procentus gyventojų atliekamų operacijų neviršija 10 tūkst. litų ribos, o visos verslo įmonės turi einamąsias sąskaitas kredito įstaigose. Numatyta, kad nepriklausomai nuo to, keliomis grynųjų pinigų operacijomis bus atsiskaitoma pagal tą patį sandorį, galutinė suma negalės būti didesnė nei 10 tūkst. litų.
Tikimasi, kad ši priemonė padės sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą. Tokia praktika taikoma Latvijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Danijoje, Slovakijoje, Italijoje ir kitose ES šalyse. Jose leidžiamų operacijų grynaisiais pinigais vidurkis siekia tokį dydį, kokį siūloma nustatyti ir Lietuvoje.
Ne argumentai
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomojo direktoriaus Lauryno Vilimo nuomone, apribojus atsiskaitymą grynaisiais, verslininkai susidurtų su sunkumais, geriau nebūtų ir vartotojams. Jo įsitikinimu, kiekvienas apribojimas turi būti aiškiai pagrįstas. Šiuo atveju Finansų ministerija nepateikė jokių skaičiavimų ir kitų svarių argumentų – esą daugiau remiamasi prielaidomis.
Be to, manoma, kad ir bankai tuo suinteresuoti.
Pasak L. Vilimo, jokiu būdu nesakoma, kad toks atsiskaitymo būdas geras ar blogas. Jo teigimu, atsiskaitymai ne grynaisiais yra progresyvu, to link einama ir kada nors tai bus, tačiau šiuo periodu tai netikslinga.
Atsiskaitymų ribojimas, kaip manoma, būtų labai aktualus Vilniaus prekybininkams, nes čia gausu Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių pirkėjų, dažniausiai atsiskaitančių grynaisiais ir parduotuvėse paliekančių nemenkus pinigus. Tad, L. Vilimo manymu, tokie ribojimai sudarys daugiau kliūčių legaliems pinigams patekti į rinką, o ne stabdys šešėlinę ekonomiką.
Be to, po bankų krizės nemažai žmonių atsiėmė iš jų savo legaliai uždirbtus pinigus ir laiko santaupas namuose. Įvedus apribojimus neatmetama tikimybė, kad kai kurie gyventojai tiesiog atsisakys tam tikrų pirkinių.
L. Vilimo tikinimu, toks ribojimas nenaudingas visai ekonomikai, o šešėlinio verslo atstovai ras būdų, kaip apeiti draudimą.
Panevėžiui neaktualu?
Panevėžio rajono verslininkas Jonas Katinas sako, kad pečius turi suremti ir valdžios institucijos, ir politikai, tik tada bus galima pažaboti šešėlinį verslą.
„Šalyje maždaug trečdalis pinigų yra juodi“, – įsitikinęs jis.
Verslininkas neatmetė galimybės, kad nesąžiningiesiems toks ribojimas nebus rimta kliūtis.
„Lietuviai – labai išmanūs žmonės“, – tvirtino J. Katinas.
Jo teigimu, įstatymų kūrėjais turėtų dirbti tie, kurie gudresni už šešėlinio verslo atstovus, ir už tai gauti nemenką algą.
„Panevėžio masteliais žiūrint, nepatogumų nebus“, – apie tai, kad dešimt tūkstančių litų riba nėra per maža, mano jis. Verslininko nuomone, tokios sumos užtenka ir stambesniems pirkiniams.
UAB „Povydė“, valdančios prekybos centrą „Vasaris“, direktorius Robertas Pretkelis tvirtino, kad verslas prisitaikys prie naujos tvarkos,.
Jo įsitikinimu, kas dirba šešėlyje, tas ir dirbs – per banką šešėlinių pinigų ir toliau nerodys. Kas sąžiningai darbuojasi, kad ir kokiu būdu atsiskaitytų, turi visus reikalingus dokumentus. Tad visas šis ažiotažas, verslininko manymu, nereikalingas. Jo teigimu, sukčius galima sugaudyti taikant represines priemones.
Grynieji brangiau
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas tvirtina, kad Finansų ministerija žengė teisinga linkme. Jo teigimu, tokias priemones rekomenduoja taikyti ir ES institucijos. Atsiskaitymų grynaisiais ES mažėja.
Vis dėlto, S. Kropo manymu, turi būti taikomos kompleksinės priemonės, nes vienas ribojimas esminių dalykų nepakeis.
Asociacijos prezidento teigimu, normaliai veikiančiam verslui nėra jokių ekonominių argumentų prieštarauti. Grynieji pinigai yra pats brangiausias atsiskaitymo būdas, jo išlaidas bankai paprastai kompensuoja iš gauto už kitas paslaugas pelno.
Pasak S. Kropo, bankų pritarimas nėra susijęs su bankiniais įkainiais už atsiskaitymus elektroninėje erdvėje. Jis aiškino, kad stambūs mokėjimai vyksta per specialias sistemas, o įkainis, nepriklausomai nuo sumos, nesiekia nė lito arba viskas atliekama už dyką.
„Tokia pataisa turi būti priimta, kitaip pasirodytumėm kaip šalis, kuri nieko nenori daryti, kad sutramdytų šešėlinę ekonomiką. Be to, investuotojams tai būtų tam tikras ženklas, kad šalis nėra linkusi kovoti su nesąžiningaisiais“, – apie priešingą situaciją kalbėjo Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.
Daugiau problemų
Ekonomikos ekspertų manymu, nustatyta atsiskaitymų riba ne tik nesumažintų šešėlinės ekonomikos, bet ir prikurtų naujų rūpesčių. Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas teigia, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimo siūlymas, rodo, jog valdžia ignoruoja problemos priežastis.
„Siūlantieji grynųjų ribojimą teigia, kad šalyse, kuriose dažniau naudojami negrynieji pinigai, šešėlio mažiau. Nors tyrimų rezultatai prieštaringi, dalis studijų išties rodo, kad ES šalyse yra ryšys tarp šešėlinės ekonomikos dalies nuo BVP ir tarp to, kiek elektroninių atsiskaitymų vidutiniškai tenka vienam gyventojui. Tačiau tai nerodo priežastingumo“, – aiškino jis.
Tai rodo, kad abu veiksniai yra nulemti trečiojo – šalių ekonominio išsivystymo. Kitaip tariant, Skandinavijos, Vakarų Europos šalių didesnis ekonominis išsivystymas lemia santykinai mažesnį šešėlinės ekonomikos dydį. Tai lemia ir dažnesnį atsiskaitymą negrynaisiais – labiau pasitikima bankais, žmonės įpratę prie įvairesnių atsiskaitymo būdų.
V. Žukauskas kaip pavyzdį pateikė Estiją. Šioje šalyje elektroniniais pinigais gyventojai vidutiniškai atsiskaito daug dažniau nei Lietuvoje, Latvijoje ar kitur Europoje, tačiau šešėlinės ekonomikos dydis yra labai panašus kaip kitose Baltijos šalyse.
„Todėl vien tik verčiant gyventojus naudotis negrynaisiais pinigais šešėlis nesumažės“, – įsitikinęs ekspertas.
Jo manymu, grynųjų apribojimas šešėlį gali net padidinti. Dabar apie du trečdalius šešėlyje uždirbamų pajamų yra išleidžiama oficialiai, tai yra sumokant PVM ir kitus mokesčius. Įvedus apribojimą, nebebus galima nelegaliai gautų pajamų taip legalizuoti. Taigi bus ieškoma būdų, kaip tai padaryti.
Ribojimas neigiamai atsilieptų ir atsiskaitymo būdų konkurencijai. V. Žukausko teigimu, dabar galimybė rinktis tiek grynuosius, tiek elektroninius pinigus apriboja galimybes didinti paslaugų kainas.
„Kai įstatymais naikinamos ar mažinamos pasirinkimo alternatyvos, mažėja konkurencija ir sukuriamos prielaidos paslaugoms brangti. Jei bankų paslaugos yra iš tikro patogiausios, pigiausios ir saugiausios – tai turi paaiškėti laisvu atsiskaitymo būdo pasirinkimu, o ne prievarta“, – įsitikinęs V. Žukauskas.
Pasak jo, išleidžiamų grynųjų pinigų kiekį Lietuvoje riboja valiutų valdyba, o elektroninių pinigų kiekis yra iš esmės neribotas, todėl potencialiai didelis infliacijos šaltinis. Dėl šių priežasčių atsiskaitymų grynaisiais ribojimas būtų ne tik nenaudingas, bet ir žalingas.
Šaknys giliau
Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimais, šešėlinės ekonomikos dydis Lietuvoje siekia apie 26 proc. BVP (šių metų prognozė).
Dažniausiai pasitaikančios šešėlio rūšys yra akcizinių prekių kontrabanda ir nelegalus pardavinėjimas, nelegalus darbas, atlyginimai „vokeliuose“, pajamų neįtraukimas į apskaitą.
V. Žukausko nuomone, kova su šešėline ekonomika visų pirma turi būti nukreipta į jos atsiradimo priežastis. Pavyzdžiui, kontrabanda atsiranda dėl didelių kainų skirtumų tarp šalių, o kainą didžiąja dalimi lemia akcizo mokesčiai.
Nelegalus darbas bei „vokeliai“ atsiranda dėl darbo santykių apmokestinimo bei nelankstaus Darbo kodekso.
„Siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką priemones reikia nukreipti į reguliavimų ir mokesčių, sukeliančių šešėlį, mažinimą, o ne naujų reguliavimų įvedimą. Vien griežtesnės kontrolės ir baudžiamosios priemonės nėra pakankamos“, – paaiškino V. Žukauskas.
Daiva SAVICKIENĖ
