Šiaulių ir Panevėžio dvikovoje dėl aukso gysla visam Baltijos regionui galinčios tapti geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ panevėžiečiai sulaukė estų palaikymo. Panevėžio savivaldybėje pirmą kartą apsilankęs Estijos ambasadorius Lietuvoje Tomas Kukas patikino, kad estai būsimąjį maršrutą mato einantį per Aukštaitijos sostinę.
Rekomenduoja Panevėžį
„Tikimės, kad maršrutas iš Talino sieks Piarnu, Rygą, Panevėžį, Kauną ir Varšuvą“, – teigė ambasadorius.
Kad būtent ši „Rail Balticos“ trasa yra pati tiesiausia ir efektyviausia, išvadas yra pateikusios studijas atlikusios dvi skirtingos rengėjos – Didžiosios Britanijos kompanija „Aecom“ bei įmonė „Sweco Lietuva“.
„Mes norėtume matyti geležinkelio trasą per Panevėžį. Tačiau turiu priminti, kad sprendimas, ką pasirinkti, Panevėžį ar Šiaulius, priklausys Lietuvos Vyriausybei“, – pabrėžė ambasadorius.
Anot jo, „Rail Baltica“ yra vienas svarbiausių projektų, suteikiantis galimybę, pasinaudojus Europos Sąjungos parama, visoms trims Baltijos valstybėms įsilieti į europinę geležinkelių tinklo sistemą.
Sujungs tris sostines
Ambasadorius paneigė, kad trijų Baltijos valstybių deklaracijos dėl bendrovės europinės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įmonės steigimo pasirašymą stabdė Estijos skeptiška pozicija dėl Vilniaus. Anot jo, Lietuvos žiniasklaidoje buvo pateikta neteisinga informacija, kad Estija nenori, jog Vilnius būtų sujungtas su „Rail Baltica“.
„Šis projektas Estijai yra prioritetinis ir mes suinteresuoti, kad jis būtų kuo greičiau realizuotas. Ir Estija ne tik neprieštarauja, kad Vilnius būtų sujungtas su „Rail Baltica“, o atvirkščiai, mums labai patiktų, kad visas tris Baltijos šalių sostines jungtų ši vėžė“, – pabrėžė T. Kukas.
Rugsėjo pradžioje susitarimą dėl bendros įmonės steigimo pasirašiusios projekte dalyvaujančios šalys suderėjo, kad nuo „Rail Balticos“ maršruto, sujungsiančio Varšuvą ir Taliną, atskira 100 km vėžė siektų ir Lietuvos sostinę.
Sumažintų srautus magistralėje
T. Kuko teigimu, „Rail Baltica“ sudarys alternatyvą kitai šiuo metu ne mažiau svarbiai susisiekimo arterijai – magistralei „Via Baltica“.
Važiuodami „Rail Baltica“ greitieji traukiniai galės pasiekti 200–240 km/val. greitį, vadinasi, kad kelionė nuo Talino iki Lenkijos tetruktų keturias valandas. Pasak ambasadoriaus, tiek dabar užtrunka kelionė automobiliu nuo Talino iki Rygos.
„Skaičiai iškalbingi“, – „Rail Balticos“ privalumą, patrauklų keleivių vežėjams, įvardijo T. Kukas.
Anot jo, šiuo metu visoms trims Baltijos valstybėms didžiausias iššūkis – itin intensyvus eismas jas jungiančioje magistralėje „Via Baltica“ ir prastas, nūdienos verslo poreikių nebetenkinantis susisiekimas su Vakarų Europa.
„Eismas magistralėje jau toks didelis, kad darosi sudėtinga iš Estijos pervežti krovinius toliau nei į Lenkiją. Iki Lenkijos ir Vokietijos sienos atvežti kroviniai tiek pabrangsta, kad nebeišgali konkuruoti Vakarų rinkoje. Ir atvirkščiai – Prancūzijoje, Vokietijoje pagaminti produktai Estijoje brangesni nei Lenkijoje. To priežastis – nėra kokybiško susisiekimo. „Rail Balticos“ privalumai – greitas keleivių vežimas, lygios konkurencinės eksporto ir importo sąlygos su Vakarų Europa. Maža to, „Via Balticos“ kelyje didelis automobilių judėjimas, vadinasi, ir didelis avaringumas. Daliai transporto srautų perėmus geležinkelio vėžei „Rail Baltica“, magistralė taps saugesnė“, – teigė T. Kukas.
Anot jo, šis projektas apima gerokai platesnį nei Talinas–Varšuva regioną. Ambasadorius neabejoja, kad nutiesus „Rail Balticos“ vėžę, Baltijos šalys sulauks daug daugiau turistų iš Vakarų Europos.
Dėl tos pačios priežasties trasa „Rail Baltica“ per Panevėžį ypač suinteresuota ir Respublikinė Panevėžio ligoninė. Susitikime su Estijos ambasadoriumi dalyvavęs jos vadovas Ivanas Dorošas pažymėjo, kad aukštos kvalifikacijos specialistais pasižyminti ligoninė pajėgi priimti medicinos turistus, o vienas iš europiečių traukos centrų Aukštaitijos sostinės regione galėtų tapti mineraliniais šaltiniais garsi Likėnų sanatorija.
Meras turi liudininkų
Kuris miestas – Šiauliai ar Panevėžys – laimės dvikovą ant bėgių, turėtų paaiškėti jau šį lapkritį. Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius teigia turintis vilties, kad Vyriausybė palaikys panevėžiečius. Anot mero, pritarimą, kad „Rail Baltica“ eitų per Panevėžį, prieš dešimt dienų neoficialiame pokalbyje yra išsakę Latvijos ambasadorius Lietuvoje bei ir premjeras Algirdas Butkevičius.
„Premjeras patvirtino, kad greičiausiai taip ir bus. Ta girdėjo Mokslų akademijos narys akademikas Algirdas Gaižutis bei akademijos prezidentas Valdemaras Razumas“, – teigė meras.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
