„Į istoriją įeisiu kaip dažniausiai prisistatantis kandidatas į vicemero pareigas. Šito iš manęs nebeatimsit“, – miesto Tarybos posėdyje pajuokavo trečią kartą į Panevėžio vicemerus siūlomas Tėvynės sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Tarybos narys Maurikijus Grėbliūnas.
Iki savivaldos rinkimų belikus pusantrų metų Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius netrukus turėtų sulaukti ir antrojo pavaduotojo. Iš 25-ių Tarybos narių M. Grėbliūno kandidatūrą į vicemerus palaikė 22.
Naujajam vicemerui pareigas patikėta pradėti eiti nuo spalio 1-osios. Jis kuruos ūkio reikalus.
M. Grėbliūnas pripažįsta, kad valstybės ir Panevėžio ekonominė padėtis tokia, jog jo sritims gauti daugiau finansavimo nei lig šiol būtų sudėtinga. Neveiklumu naujojo vicemero apkaltinti negalima – kandidatas Tarybos nariams netgi pateikė skaidres apie Savivaldybės ir jos įmonių finansinę situaciją ir per pastaruosius penketą metų kone 20 proc. išaugusias skolas.
Politikas juokavo, kad jei dar kartą būtų renkamas į vicemerus, kad nustebintų Tarybos narius, jam jau tektų savo prisistatymą sueiliuoti kaip graikų filosofui.
Mato mero poste
Tarybos pozicija Tėvynės sąjungai siūlė M. Grėbliūnui patikėti ne vicemero, o mero postą. Aukščiausio miesto vadovo kėdėje jį, matyt, įsivaizduoja ir partiečiai.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas Vidmantas Baltramiejūnas Taryboje sukėlė plojimų audrą M. Grėbliūną pasveikinęs ne su vicemero, o mero pareigomis.
Pats politikas dar prieš rinkimus yra teigęs, jog į vicemero postas jam nėra siekiamybė.
Šiuo metu ne pats geriausias TS-LKD įvaizdis Panevėžyje jam – vienas svarbiausių motyvų tapti vicemeru. Politikas pripažįsta iš partijos kolegų girdintis nepasitenkinimą, kad TS-LKD nesugeba užimti tvirtesnių pozicijų.
Daugiausia, devynias vietas Taryboje per praėjusius rinkimus pelniusi TS-LKD šiuo metu oficialiai miesto valdžioje neturi nė vieno savo atstovo. Į mero postą jos deleguoto krikščionio demokrato Vitalijaus Satkevičiaus narystė partijoje sustabdyta.
Tuo metu septynis Tarybos nario mandatus pelniusių socialdemokratų padėtis kur kas geresnė. Jie Panevėžio valdžios olimpe turi net tris savo partiečius – vicemerę Reginą Eitmonę bei abu administracijos direktorės pavaduotojus.
Pavydėtinas atkaklumas
TS-LKD pasodinti M. Grėbliūną į vicemero kėdę bandė jau trečią kartą. Praėjusių metų gruodį jam pritrūko vos dviejų Tarybos narių balsų. Tik per plauką konservatorius mero pavaduotoju neišrinktas ir 2011-ųjų pabaigoje, kai iš mero posto atstatydinus socialdemokratą Povilą Vadopolą miesto vairą perėmęs V. Satkevičius būrė savo komandą.
Tąkart M. Grėbliūnas buvo numatytas į valdžios perversmo nepalaikiusių „darbiečių“ atstovo Petro Narkevičiaus vietą. Tačiau tik vieno balso persvara šiam pavyko išsilaikyti vicemero kėdėje. Baigti neįgyvendintą planą konservatoriams atsivėrė galimybė, kai P. Narkevičių panevėžiečiai išrinko į Seimą.
Rinkimus skųs teismui
Vis dėlto M. Grėbliūnui gresia savo, kaip kandidato į vicemerus, vizijas dėstyti ir ketvirtąkart. Tarybos opozicija svarsto galimybę kreiptis į teismą ir prašyti sustabdyti jo skyrimą į vicemerus.
Opozicijos atstovų nuomone, mero pavaduotojo rinkimai neteisėti, nes balsavusiesiems nebuvo užtikrintas slaptumas. Mat Tarybos valdančiosios daugumos patvirtintą balsavimo biuletenį reikėjo pažymėti tik tuo atveju, jei nepritariama M. Grėbliūno kandidatūrai.
Pritariant jokių papildomų žymėjimų biuletenyje nereikėjo – užteko balsavimo komisijos įteiktą lapelį įmesti į balsavimo urną.
„Tarybos nariai, balsavę už M. Grėbliūną, galėjo eiti ir tiesiai mesti biuletenius į urną, o kitaip balsavusieji turėjo užsukti į balsavimo kabiną pažymėti biuletenio. Sugalvotas pats paprasčiausias būdas išsiaiškinti, kaip kas balsavo“, – vicemero rinkimus įvertino Tarybos narys Mantas Leliukas.
Jis įtaria, kad tokia balsavimo sistema galėjo lemti, kad šį kartą M. Grėbliūnas pagaliau išrinktas vicemeru.
„Taip žmonėms buvo daromas spaudimas. Į balsavimo kabiną užsukęs Tarybos narys automatiškai buvo fiksuojamas kaip einantis prieš valdančiosios daugumos valią“, – mano M. Leliukas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
