Pustrečių metų trunkanti vadinamoji „Aukštaitijos vandenų“ byla dėl galimo bandymo išplauti Europos Sąjungos skirtą paramą, daugiau nei 120 tūkst. litų, artėja prie pabaigos.
Vakar Panevėžio apygardos teisme nusikalstamos veikos organizavimu įtariamas buvęs bendrovės generalinis direktorius Rimantas Liepa ir kartu į teisiamųjų suolą sėdę dar šeši šia afera kaltinami bendrininkai – į nusikalstamą veiką įtraukti vandens tiekėjai, statybininkai – savo kaltę kategoriškai neigė arba pripažino ir atgailavo.
Po ilgokos teismo padarytos pertraukos į bylos nagrinėjimą susirinkusiems proceso dalyviams į akis krito akivaizdūs R. Liepos pokyčiai.
Buvusių bendradarbių generolu vadinamas R. Liepa sunkiai paėjo, o teismo pakviestas duoti paaiškinimus dėl kaltinamojo akto, prabilo kone pakuždomis. Teismui paprašius kalbėti garsiau, R. Liepos advokatas pateikė medikų pažymą, kad kaltinamasis neseniai persirgęs sunkia infekcine liga. Pasak gynėjo, sveikatos dar neatgavęs kaltinamasis negali garsiai kalbėti.
„Persirgtas smegenų žievės uždegimas gal šį tą reiškia? Atsistojus svaigsta galva, vaistų geriu tiek, kad gydytojų klausiu, ar man dar valgyti duonos ir mėsos. Bet nieko, viskas praeis. Apie visus mirusiuosius sako, kad gražiai atrodo“, – vėliau „Sekundei“ kalbėjo silpnos sveikatos kaltinamasis.
R. Liepa sako nė nebandęs pasinaudoti galimybe dėl sveikatos būklės atidėti teismo posėdžių. Esą korupcijos bylose sveikata – ne prioritetas.
Taikėsi į PST, pataikė į R. Liepą
R. Liepa jam pareikštus kaltinimus dėl apgaule įsigyto svetimo turto, sukčiavimo organizavus nusikalstamą grupuotę ir dalyvavimo joje kategoriškai neigė. Anot kaltinamojo, į teisiamųjų suolą jį pasodino buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininko Povilo Urbšio ambicijos pričiupti Panevėžio statybos trestą. Tačiau šioje byloje PST atstovų teisiamųjų suole nėra – kaltinimai pareikšti tik PST filialo „Gerbusta“ inžinieriui Kęstučiui Kastrickui bei statybos darbų vadovams Mykolui Jurgaičiui bei Juozui Česnakui.
Prisidėjo prie galimos aferos ir „Aukštaitijos vandenų“ meistras Virgilijus Jonas Gečiauskas bei bendrovės „Aukštuminių statybų technologijos“ vadovas Darius Simanavičius. Jie kaltinami sukčiavimu, dokumentų klastojimu, piktnaudžiavimu ir tarnybos pareigų neatlikimu.
Bendrovės „Technik LT“ direktoriui Zenonui Vezbergui pareikšti kaltinimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo.
Iš pasipelnymo planą galimai sukurpusios grupės teismo išvengė „Gerbustos“ vadovas Jonas Ratkus. Jis sutiko bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais, todėl ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas.
Generalinis nusiplovė rankas
Iš grupės kaltinamųjų vienintelis kaltės nepripažinęs R. Liepa teismą tikino visada siekęs pritraukti ES lėšų ir jas išnaudoti pagerinti miesto ir rajono gyventojų buitį – įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklus. Jo pastangos esą buvo įvertintos Savivaldybės suteiktu „Metų panevėžiečio“ titulu.
Prokurorų kaltinimus, kad „Aukštaitijos vandenys“, gavę ES finansavimą vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektui, tik imitavo, kad tiesia naujus nuotekų tinklus nuo Paviešečių kaimo iki Berniūnų, nors tarp šių kaimų spaudimo linija jau buvo paklota, R. Liepa atremia negalėjęs žinoti, ką rangovas, viešųjų pirkimų konkursą laimėjęs Panevėžio statybos trestas, darė už jo nugaros.
„Aukštaitijos vandenų“ ir PST pasirašytos rangos sutarties sąlygose buvo numatyta, kad rangovas, tai yra PST, ir subrangovas „Gerbusta“ patys susitars su sklypų savininkais dėl jų žemėje nutiestų senų tinklų pašalinimo. Klausimus su žemių savininkais jie turėjo spręsti savarankiškai ir jokio atskiro susitarimo su „Aukštaitijos vandenimis“ ar manimi nereikėjo“, – teismą tikino R. Liepa.
Problemą sprendė imituodami darbus
Tačiau ankstesniuose teismo posėdžiuose parodymus davę proceso dalyviai teigė, kad nuotekų ir vandentiekio tinklus tiesusi „Gerbusta“ nė įtarti negalėjo, kad techniniame projekte numatytoje vietoje trasa jau seniai nutiesta.
Apie ją rangovai esą sužinojo tik ėmęsi darbų privačiame Dariaus Simanavičiaus sklype. Apie iškilusią problemą rangovas esą informavo „Aukštaitijos vandenų“ atstovus, tačiau esą buvo pažadėta, kad „generolas“, tai yra R. Liepa, viską išspręs, ir liepta nesikišti.
Vėliau paaiškėjo, kad problema buvo sprendžiama klastojant dokumentus ir taip siekiant gauti užmokestį už neatliktus darbus ir nesunaudotas medžiagas.
Vakar teisme „Gerbustos“ darbuotojas J. Česnakas patvirtino, jog, pildydamas savo tiesioginio viršininko K. Kastricko nurodymus, į apskaitos žurnalą įrašydavęs darbus, kurie iš tikro nevyko. Taip buvo daroma, kad įrašai dokumentuose atitiktų parengtą tinklų tiesimo projektą.
Nesupranta, už ką teisiamas
Į kaltinamųjų suolą sėdęs D. Simanavičius tikina esantis ne nusikaltėlis, o aplinkybių auka. Jis pasakoja prieš keletą metų privačiame sklype Paviešečiuose už 180 tūkst. litų nutiesęs 1,2 km nuotekų šalinimo trasą, nes „Aukštaitijos vandenys“ buvo pažadėję ją ateityje išpirkti.
„Būtų nežadėję, būčiau nė netiesęs“, – tvirtina D. Simanavičius.
Kai „Aukštaitijos vandenys“ už ES paramą ėmėsi tiesti vandentiekio ir nuotekų tinklus per Paviešečių kaimą, D. Simanavičiui bendrovė dalį atlygio atidavė medžiagomis, kitą dalį ruošėsi išmokėti pinigais. Tačiau nespėjo įsikišus STT agentams.
„Nesuprantu, kodėl aš esu teisiamas. Ar dėl to, kad R. Liepa neteisėtai galėjo bandyti panaudoti ES pinigus? Jei iš jūsų nupirktų automobilį už vogtus pinigus ar irgi būtumėte kaltas?“ – gynėsi D. Simanavičius.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
