Šalyje gyvena maždaug 170 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų, bet dirbančių tarp jų – tik maža dalis, apie 47 tūkst.
Neįgaliųjų galimybės rasti darbą ribotos. Tik patys išradingiausi ir atkakliausi, nepaisant nelengvos negalios naštos, suranda savąją vietą bei įdomų, širdžiai mielą darbą.
Violė Janulienė – viena iš tų nesugniuždomų žmonių, bandančių rasti išeitį iš bet kokios padėties. Trejus metus, remiama Darbo biržos subsidijoms, panevėžietė plėtojo savo verslą. Nors didelės sėkmės projektas nepasiekė, moteris ir toliau atkakliai ieško kitų veiklos galimybių – siunčia savo gyvenimo aprašymus, pagal savo sveikatos galimybes, į firmas, siūlančias priimti darbuotojus.
V. Janulienė nevengia pasiūlyti savo kandidatūros ir toms įmonėms, apie kurias atsiliepimai internetinėje erdvėje ir žmonių lūpose gana prieštaringi, įmonių vadovai dedami į šuns dienas, kaltinami nesirūpinimu ar prastu elgesiu su darbuotojais.
„Noriu įsitikinti, ar tikrai taip gali būti, – sako Violė. – Eičiau dirbti ir įsitikinčiau pati, kaip yra iš tikrųjų. Juk dažnos iš piršto laužtos kalbos stabdo pasiryžimą ieškoti darbo.“
Profesinė reabilitacija
Nors dabar darbo vietos neturi, 42 metų neįgalioji nesėdi rankų sudėjusi. V. Janulienė – tautodailininkė, kuria puikius juvelyrinius papuošalus, rengia parodas. Pagal tą amatu tapusį pomėgį bandė ir verslą plėtoti.
Meniškos prigimties moteris juvelyrės specialybės mokėsi Valakupių reabilitacijos centre, ten vyko net tris kartus, gilinosi į profesijos paslaptis.
Kaip teigia Panevėžio darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Jurgita Grigalionienė, neįgaliųjų dalyvavimas profesinės reabilitacijos programoje – dar viena iš galimybių ieškant savosios vietos. Šiemet profesinės reabilitacijos programoje dalyvavo 16 asmenų. Dauguma jų sėkmingai baigė programas, kiti įsidarbino ir toliau dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje jiems nebereikia.
Naudojant valstybės biudžeto lėšas dar 6 asmenys išsiųsti į profesinės reabilitacijos programą.
Neįgalieji mokosi Šiaulių ir Panevėžio darbo rinkos mokymo centruose, taip pat jau minėtame Valakupių reabilitacijos centre.
Mokytis pagal profesinės reabilitacijos programą šiemet dar planuojama nusiųsti 9 asmenis.
Nepastebimas neįgalumas
V. Janulienė neįgali tapo prieš dvidešimt metų, po sunkios avarijos. Daug pastangų įdėti, sportuoti, mankštintis po aštuonias valandas per dieną teko jaunai moteriai, kol ji sustiprėjo, pradėjo vėl pasitikėti savimi. Ir nors iš neįgaliojo vežimėlio nepakyla, savo gyvenimą tvarko savarankiškai.
Dažnai bendraujanti su bendraamžiais neįgaliaisiais, V. Janulienė žino, kad darbo paieškos dažnam jų yra labai skaudus klausimas. Ypač sunku įsidarbinti tiems, kurių neįgalumas ne taip akivaizdžiai matomas.
„Su mumis, vežimėliais atvažiuojančiais, viskas paprasčiau – mūsų galimybės puikiai matomos“, – sako Violė. O tiems, kurių neįgalumas nepastebimas, dažnai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadoje būna įrašyta, kokių darbų žmogus negali dirbti. Paskaitę išvadas darbdaviai nenori priimti tokių darbuotojų – abejoja, ar jie susidoros su užduotimis, ar jie patys nebus nubausti, priėmę dirbti neįgalųjį. Ypač sudėtinga įsidarbinti tiems, kuriems nustatytas 50–55 proc. darbingumas. Pasitaiko ir nesusipratimų, kai žmogui nustačius iki 25 proc. darbingumo lygį, darbdavys nenori priimti jo į darbą, nes abejoja, ar teisėtai žmogus bus įdarbintas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje siekiama tiksliau apibrėžti, kas yra nedarbingas ir iš dalies darbingas asmuo. Tai suteiktų daugiau aiškumo darbo santykiams, padėtų neįgaliesiems jaustis labiau apsaugotiems.
Siūlo terminuotas sutartis
Šio mėnesio pradžios duomenimis, Panevėžio darbo biržoje buvo registruoti 665 negalią turintys panevėžiečiai.
J. Grigalionienė sako, kad didžiajai daugumai – 662 neįgaliesiems – nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis. Trims bedarbiams nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis.
53,5 proc. visų neįgaliųjų sudaro vyrai.
Nuo šių metų pradžios iki rugsėjo 1 dienos Panevėžio darbo biržoje registravosi 472 negalią turintys asmenys – 38 asmenimis mažiau negu pernai. Per aštuonis šių metų mėnesius buvo įdarbinti 83 negalią turintys asmenys – dešimčia asmenų daugiau nei pernai.
„Kaip ir praėjusiais metais, šiemet vyrauja terminuotos darbo sutartys – jų apie 70 procentų. Tik nedidelė dalis darbdavių ryžtasi įdarbinti neįgalų asmenį neterminuotai“, – sako J. Grigalionienė.
Negalią turintiems asmenims Darbo birža siūlo nemažai finansuojamų priemonių. Šiemet 136 neįgalieji buvo nusiųsti į aktyvios darbo rinkos politikos priemonę, parama darbo vietoms steigti pasinaudojo 67 asmenys, viešųjų darbų programoje dalyvavo 33, įdarbinti subsidijuojant 28, profesiją įgijo 5, darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje dalyvavo 3. Šiais metais 42 neįgalūs asmenys pradėjo veiklą pagal verslo liudijimą.
Darbas socialinėse įmonėse
Pažvelgus į Darbo biržos statistiką matyti, kad daugiausia neįgaliųjų įdarbina bendrovės „Atsakingi sprendimai“, „Pajuva“, „Panevėžio Lironta“, „Elkada“, „Socialinė integracija“, A. Variakojo firma „Alvas“.
Panevėžio mieste veikia šešios socialinės įmonės: „Molio namukas“,„Elkada“, „AV investicija plius“, „Panevėžio Lironta“ ,„Pajuva“, „Molio Motiejukas“.
Pastarosios įmonės vadovė Renata Umbrasienė sako, kad socialinėse įmonėse dirba daug neįgalių darbuotojų. Pagal įstatymą jų turi būti ne mažiau kaip pusė, taip yra ir bendrovėje „Molio Motiejukas“, gaminančioje dekoratyvinius keramikos gaminius.
Lipdant gaminius reikalingo kruopštaus rankų darbo ne kiekvienas gali dirbti. Ir atlyginimas nėra didelis. Bet vis dėlto norintiesiems turėti darbą tai dar viena galimybė.
Šiuo metu įmonėje, pasak vadovės, kaip tik yra viena laisva darbo vieta neįgaliajam. Viena kita moteris jau skambino, siūlėsi padirbėti. Pakvietusi jas pokalbio bendrovės vadovė darbą pasiūlys
dirbti tikrai norinčiai ir su užduotimi susidoroti sugebėsiančiai neįgaliajai.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
