Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Andrius Kubilius mano, kad Lietuva turėtų galvoti ne tik, kaip spręsti šiuo metu Lietuvos ir Rusijos pasienyje susiklosčiusią situaciją, bet turėtų inicijuoti ir galvoti, kokiais instrumentais Europa galėtų apsiginti nuo šiandien vis aiškiau matomų Rusijos pastangų nuo energetinių karų pereiti prie prekybinių karų.
Tai jis sakė žurnalistams po antradienį vykusio susitikimo su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.
“Turime matyti bendrą vaizdą: Rusija tokius prekybinius karus imasi kariauti ne tik su Lietuva, bet ir su visomis kitomis regiono valstybėmis – Ukraina, Moldova. Aš tai siečiau su Rusijos pastangomis daryti įtaką Rytų kaimynystės politikos įgyvendinimui, kuris pakankamai sėkmingai yra plėtojamas ir turi baigtis svarbiu ES renginiu Vilniuje lapkričio pabaigoje”, – sakė A. Kubilius.
Jo teigimu, tam tikra prasme stebime besikeičiančią apskritai Rusijos politiką visos Europos atžvilgiu, “kuri darosi, tenka tai įvardinti, vis agresyvesnė”.
“Šioje vietoje aš tikrai norėčiau matyti tam tikrą sistematiškesnį ir ministro, ir visos Vyriausybės požiūrį į situaciją. Europa turi rasti atsaką į Rusijos norus kariauti prekybinius karus. Mano įsitikinimu, Lietuva turėtų galvoti ne tik, kaip išspręsti šių dienų problemą, kuri yra pakankamai skausminga, bet Lietuva turėtų inicijuoti ir galvoti, kokiais instrumentais Europa galėtų apsiginti nuo šiandien vis aiškiau matomų Rusijos pastangų nuo energetinių karų pereiti prie prekybinių karų”,- sakė A. Kubilius.
Dėl padėties Lietuvos ir Rusijos pasienyje Seimo konservatoriai antradienį į posėdį pakvietė ministrą L. Linkevičių. Parlamentarai teiravosi, kaip sprendžiamos problemos Lietuvos ir Rusijos pasienyje, kai dėl Rusijos muitininkų vykdomos, kaip deklaruojama, išsamios prekių judėjimo analizės vežėjų automobiliai priversti paromis stovėti eilėse.
Konservatoriai klausė ministro, kokių veiksmų ėmėsi mūsų šalies Užsienio reikalų ministerija, kad problema būtų išspręsta.
“Mes naudojame visus kanalus ir diplomatinius kontaktus su Rusijos pareigūnais, aukštais pareigūnais, taip pat stengiamės konsoliduoti europinę laikyseną, poziciją ir tas daroma nuolat, neformaliai ir formaliai”, – sakė L. Linkevičius.
Jo nuomone, europinė pozicija turėtų būti vieninga ir aiški. “Mes norime konsoliduoti europinę poziciją. Mano įsitikinimu, ji turėtų būti vieninga, aiški, išsakyta visais kanalais”, – žurnalistams sakė diplomatijos vadovas.
Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius pranešė, kad antradienį išsiuntė laišką Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai Ketrinai Ešton (Catherine Ashton), Europos Komisijos (EK) viceprezidentui Symui Kalasui (Siimui Kallas), EK komisarams Algirdui Šemetai, Karelui De Guchtui ir Štefanui Fulei.
Ministras informavo Europos Sąjungos institucijas apie Rusijos Federacijos muitinės pradėtą detaliąją patikrą, nuo rugsėjo 11 d. taikomą Lietuvos kroviniams ir vežėjams ir keliančią rimtų problemų tarpusavio prekybai bei transporto sistemos darbui. Atkreiptas dėmesys ir į nuo rugpjūčio 30 d. Lietuvos ir Rusijos pasienyje Rusijos taikomas nuodugnios patikros procedūras tik Lietuvoje registruotiems lengviesiems automobiliams, dėl kurių URM buvo priversta rekomenduoti Lietuvos gyventojams susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į Kaliningrado sritį, primena ELTA.
“Šios priemonės yra nepagrįstos, diskriminacinės ir turi neigiamą poveikį tiek Lietuvos, tiek ir visos Europos Sąjungos transporto ir prekybos sistemos konkurencingumui, – laiške sakė ministras. – Rusija, stodama į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), prisiėmė įsipareigojimus nesiimti veiksmų, nesuderinamų su PPO sutartimi, tačiau dabartiniai Rusijos veiksmai rodo priešingai”.
Ministras išreiškė įsitikinimą, kad Europos Komisija paragins Rusiją laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir liautis taikyti diskriminacines priemones prieš Lietuvos fizinius ir juridinius asmenis.
L. Linkevičius pažymėjo, kad tikisi Europos Sąjungos institucijų paramos sprendžiant susidariusią situaciją.
Rugsėjo 13 d. Užsienio reikalų ministerija surengė tarpinstitucinį pasitarimą dėl šių Rusijos veiksmų. Taip pat rugsėjo 2 ir 13 dienomis į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė pasiaiškinti dėl Rusijos taikomų diskriminacinių priemonių, nukreiptų prieš Lietuvos bendroves ir gyventojus.
Premjeras Algirdas Butkevičius patikino, kad vyksta kalbos su Rusijos valdžios ir diplomatijos atstovais dėl šios šalies veiksmų prieš lietuviškas prekes, tačiau jokių konkrečių atsakymų dar nėra.
“Vyksta tiesioginiai telefoniniai pokalbiai su atsakingais pareigūnais Rusijoje. Kol kas aiškių atsakymų iš jų pusės neturime”, – LRT radijui sakė Vyriausybės vadovas.
A. Butkevičius informavo, kad didžiulės automobilių eilės ties Lietuvos ir Rusijos pasieniu yra dėl to, jog rusai vykdo savo numatytą patikros programą.
“Tai yra vykdoma taip tikra automobilių patikra, numatyta programoje. Tik neaišku, kada ta programa pasibaigs”, – sakė Premjeras.
Kalbėdamas apie pieno produktus, A. Butkevičius teigė, kad iš Rusijos pusės jokių apribojimų lietuviškiems pieno produktams nėra. Vyriausiasis Rusijos sanitaras pranešė, kad pieno produkcijos iš Lietuvos įvežimas į Rusiją apribotas dėl to, kad produktuose rasta tetraciklino.
