Kalbos, kad šalia Panevėžio kuriama laisvoji ekonominė zona (LEZ) pritrauks daug užsienio investuotojų ir miestas pagaliau galės nusikratyti bedarbių sostinės titulo, atrodo, nebuvo iš piršto laužtos.
Išrinktas naujas operatorius
Šią savaitę Ūkio ministerijoje buvo nuspręsta baigti konkursą Panevėžio laisvosios ekonominės zonos geriausiam verslo planui bei zonos statutui parengti ir baigti derybas su konkurso dalyviu, norinčiu tapti LEZ operatoriumi. Per penkias dienas būsimasis operatorius turi pateikti įpareigojamą pasiūlymą ir bus pasirašyta sutartis.
Kaip teigė Panevėžio pramonės parko rinkodaros projekto vadovas Audrius Rudys, dokumentų parengimas ir sutarties pasirašymas užtruks kelias dienas ar savaites, tačiau tikimasi, kad jau spalį Panevėžio pramonės parkas turės operatorių. Tada bus galima imtis darbų – ieškoti naujų investuotojų, tarptautinėje spaudoje informuoti apie Panevėžio pramonės parko patrauklumą, investavimo galimybes.
„Lėšų Panevėžio pramonės parko viešinimo kampanijai turime, tačiau kol nebuvo operatoriaus, ir reklamos nebuvo. Pasitarę su naujuoju operatoriumi, pradėsime reklaminę kampaniją tarptautinėje spaudoje, įvairiose verslo organizacijose, ambasadose. Esame šiam darbui pasiruošę“, – teigė A. Rudys.
Panevėžio pramonės parko vadovo Tado Stanikūno nuomone, kai Panevėžio LEZ turės operatorių, turėtų atsirasti ir daugiau investuotojų. Iki šiol jų niekas neieškojo. Net jeigu ir būtų atsiradęs naujas investuotojas, kol nėra operatoriaus, negalima pasirašyti sutarčių.
„Oficialių užklausimų apie investavimo galimybes Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje sulaukėme, tačiau rimtų ketinimų čia pradėti verslą nebuvo. O jeigu ir būtų atsiradęs investuotojas, mes nebūtume galėję sudaryti sutarčių, nes nebuvo operatoriaus“, – paaiškino T. Stanikūnas.
Laukia investuotojų
T. Stanikūno teigimu, iki šiol pasirašytos tik keturios sutartys su investuotojais, tačiau tik vienas jų kol kas ruošiasi įsikurti laisvojoje ekonominėje zonoje. Iš kitų – jokių žinių, nors Liežio kooperatinė bendrovė bei žemės ūkio kooperatyvai „Loknesa“ ir „Derugiai“ žadėjo gamybos pastatus statyti pradėti 2012 metų pavasarį, tačiau neturi išsiėmę net statybos leidimų.
„Tik vienintelė norvegų trikotažo bendrovė „Devold“ jau turi parengusi techninį projektą ir kai tik susitars su naujuoju operatoriumi, pradės statybas. Iš visų kitų nesulaukėme jokio patvirtinimo, kad kursis laisvojoje ekonominėje zonoje. Operatoriaus rinkimo konkursas užsitęsė. Laikas ar kitos priežastys galėjo lemti, kad šios įmonės atsisakė investicijų. Kita vertus, oficialaus atsakymo, kad atsisakoma investuoti, taip pat negavome. Gali būti, kad jie tiesiog laukia, kol bus aiškios investavimo sąlygos“, – mano T. Stanikūnas.
Panevėžio pramonės parko vadovo teigimu, nors per tuos metus, kol Panevėžio laisvajai ekonominei zonai buvo ieškoma operatoriaus, ne kartą buvo nuniokota infrastruktūra: išvogtos trinkelės, apdaužyti gatvės borteliai, mat čia pamėgo rinktis nelegalių traukos lenktynių dalyviai, šiuo metu teritorija saugoma ir baigiamos rengti visos reikalingos komunikacijos.
„Jau yra vandentiekis, nuotekų, kanalizacijos sistema, gatvių apšvietimas, iki kitų metų sausio turėtų būti baigti elektros instaliacijos darbai. Visa infrastruktūra praktiškai parengta ir laukia naujakurių“, – užtikrino T. Stanikūnas.
Lina DRANSEIKAITĖ
