E. Snowdenas ir J. Assange’as vadinami ir kovotojais už tiesą, ir išdavikais. IQ primena jų istorijas ir prognozuoja ateitį.
Kas jie?
Trisdešimtmetis Edwardas Snowdenas yra amerikietis. 2003 m. jis prisijungė prie JAV armijos ir ėmė treniruotis su specialiosiomis pajėgomis, bet per nelaimingą atsitikimą, įvykusį per pratybas, susilaužė abi kojas. Vėliau dirbo JAV nacionalinėje saugumo agentūroje (NSA), taip pat Centrinės žvalgybos valdyboje (CŽV). Vadinamas kompiuterių burtininku ir tai amerikiečiui leido greitai kilti karjeros laiptais. 2007 m. jam buvo paskirtas CŽV postas Ženevoje su diplomatine priedanga. CŽV jis paliko 2009 m. ir vėl dirbo NSA. E. Snowdenas yra sakęs, kad svarstė informaciją apie masinio sekimo programas paviešinti anksčiau, tačiau laukė 2008 m. prezidento rinkimų, norėdamas pasižiūrėti, ar Barackas Obama nepakeis JAV vykdomos politikos. E. Snowdenas šiuo metu apsistojęs Rusijoje, kuri suteikė laikiną priglobstį.
Julianas Assange’as yra 42-ejų australas. Jo tėvai turėjo klajojantį teatrą, tad su jais vaikystėje keliavo ir J. Assange’as. Paauglystėje buvo programišius, o vėliau dirbo programuotoju. 2006 m. australas įkūrė „WikiLeaks“. Išgarsėjo 2010 m., kai paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip JAV kariai iš sraigtasparnio Irake nušovė 18 civilių. J. Assange’as gyvena Ekvadoro ambasadoje Londone.
Ką padarė?
Kompiuterių specialistas E. Snowdenas žiniasklaidai nutekino informaciją apie JAV vyriausybės vykdomas masinio sekimo programas. Skandalas įsiplieskė birželį, kai britų laikraštis „The Guardian“ pranešė, kad NSA renka milijonų amerikiečių telefoninių pokalbių įrašus. Po to buvo paviešinta informacija apie sekimo programą „Prism“, pagal kurią elektroniniai laiškai, internetiniai pokalbiai ir failai buvo kaupiami tiesiai iš interneto bendrovių, įskaitant „Google“, „Facebook“, „Twitter“ ir „Skype“, serverių. Pranešimuose apie „Prism“ minėta ne tik JAV, bet ir britų žvalgyba. Daugiau alyvos į ugnį įpylė vėlesni pranešimai, kad NSA šnipinėjo ES kompiuterių tinklus. JAV E. Snowdeną apkaltino vyriausybės turto vagyste, neteisėtu nacionalinės gynybos informacijos perdavimu, sąmoningu žvalgybos informacijos paviešinimu. Maksimali bausmė už kiekvieną šių kaltinimų yra 10 metų kalėjimo.
J. Assange’o įkurta „WikiLeaks“ publikuoja slaptą informaciją ir dokumentus, kuriuos nutekina šaltiniai. „WikiLeaks“ žinomumas itin išaugo 2010 m. pradėjus viešinti slaptus JAV kariuomenės ir diplomatų dokumentus. „WikiLeaks“ į dienos šviesą ištraukė ir daugybę dokumentų, parengtų JAV ambasadoje Vilniuje. Jeigu tūkstančius slaptų dokumentų paviešinusio „WikiLeaks“ vadovas būtų sučiuptas JAV pareigūnų, jis galėtų būti teisiamas už šnipinėjimą ir slaptos informacijos paviešinimą.
Kada suklydo?
Iš JAV sprukusio E. Snowdeno klaida galėjo būti skrydis į Honkongą. Pats teigė šią vietą pasirinkęs dėl jos atsidavimo kalbos laisvei ir politinių disidentų teisėms. Tačiau pamiršo, kad Honkongo gyventojai itin gerbia įstatymus, todėl asmeniui, siekiančiam išvengti ekstradicijos, ši vieta gali būti viena pavojingiausių pasaulyje. Tai, kad Honkonge E. Snowdenui pavyko pelnyti palankumą, o vėliau iš jo išskristi, galima vadinti sėkme. Prie šios prisidėjo ir nesusipratimai, kilę dėl tikrojo jo vardo, tapusio JAV ir Honkongo pareigūnų ginčo objektu. Honkongo turimais duomenimis, antras E. Snowdeno vardas yra Josephas. Tačiau vienuose JAV Honkongui pateiktuose dokumentuose jis buvo vadinamas Edwardu Jamesu Snowdenu, o kituose – tiesiog Edwardu J. Snowdenu. Tai buvo viena priežasčių, padėjusių jam išvykti.
J. Assange’o veikla iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti teisinga. Tačiau tik tuo atveju, jei pamiršime diplomatijos esmę – saugoti valstybės interesus ir tuo pat metu balansuoti jos santykius su kitomis šalimis. Jo nuostabą, kad Jungtinių Valstijų vyriausybės atstovai, dirbantys įvairiose ambasadose visame pasaulyje, siunčia Vašingtonui daug kritiškos informacijos, galima vadinti kone vaikiška. Mat tą patį greičiausiai daro visos užsienyje dirbančios valstybinės delegacijos.
Tad J. Assange’o kritika, skirta kone išimtinai JAV, tarsi pamina jo vykdomos misijos patikimumą. Be to, nepateisinamu reikėtų vadinti J. Assange’o elgesį, dėl kurio jis buvo apkaltintas seksualiniais nusikaltimais.
Kas jų laukia?
E. Snowdenas – ne pirmas NSA darbuotojas, pabėgęs į Maskvą. NSA kriptologai Williamas Martinas ir Bernonas Mitchelas dar Šaltojo karo metais dezertyravo į Sovietų Sąjungą, nes nusivylė JAV žvalgybos naudojamais informacijos rinkimo metodais. Kriptologai paskelbė, kad JAV šnipinėjo sąjungininkus. E. Snowdenas gali tapti Kremliaus propagandos įrankiu. Aišku, iš Rusijos jis gali išvykti į kokią kitą šalį, kuri mėgaujasi erzindama JAV. Tačiau net ir tuomet nuo ekstradicijos jį gali skirti vieni rinkimai ar tiesiog viena nesėkmė.
J. Assange’ui, kuris Švedijoje įtariamas seksualiniais nusikaltimais, išduotas Europos arešto orderis. Vyras jam mestus kaltinimus neigia. Švedijos pareigūnai nori apklausti J. Assange’ą, tačiau šis baiminasi, kad nuvykęs į Švediją bus išduotas JAV. Palikti Ekvadoro ambasados ir vykti į kurią nors kitą šalį J. Assange’as negali. Po jo langais visą parą patruliuoja britų policija, tad vos palikęs ambasados teritoriją jis būtų suimtas.
