Stilisto profesija daugeliui atrodo verta svajonės. Tačiau Jessica Santini paneigia visus stereotipus apie lengvą stilisto duoną. Puikiai žinanti, ką reiškia išsikovoti vietą mados mekoje Paryžiuje, moteris savo darbą vertina ne tik dėl galimybių ir unikalių pažinčių, bet ir dėl kasdienių kūrybinių iššūkių.
– Kada noras suktis mados pasaulyje tapo jūsų siekiamybe?
– Iš tikrųjų niekada prieš tai nebuvau nusprendusi būti stiliste, šį darbą netikėtai atradau būdama dvidešimties. Nuo pat mažens domėjausi mada, pati esu nupiešusi nemažai kolekcijų, net suorganizavau savo mados šou. Žinojau, kad savo gyvenimą siesiu su mada, tik nebuvau tikra, kaip.
– Stilistas yra savotiškas menininkas, tad, norėdamas išsiskirti, privalo būti įdomus, turėti savitą braižą. Kaip apibūdintumėte savąjį?
– Dievinu grožį ir paprastumą. Būdama mados stiliste visuomet sau primenu, kad mano vaidmuo yra pabrėžti pačius unikaliausius modelio bruožus, o būdas tai pasiekti – parinkti tinkamus drabužius ir aksesuarus, spalvas, raštus ir kirpimus neužmirštant pagrindinės fotosesijos idėjos ir reikalavimų.
– Paryžius – miestas, pulsuojantis mados dvasia, vieta, kur turbūt nelengva pasižymėti ir išsikovoti vietą. Ar jaučiate stiprią konkurenciją?
– Manau, kad Paryžius yra mados miestas iš didžiosios raidės. Tai, kad jame stipri konkurencija, – anaiptol ne trūkumas, nes tai reiškia daug galimybių mokytis ir tobulėti kiekvieną dieną, ypač bendradarbiaujant su geriausiais dizaineriais, fotografais, grožio specialistais. Turiu savitą stilių, kuriuo išsiskiriu iš kitų, tad negalvoju apie konkurenciją. Tiesiog žinau, kad kasdien privalau žengti pirmyn, nes mada yra įtampos kupinas verslas, kuriame negali sau leisti sustoti.
– Iš jūsų darbų matyti, kad nebijote eksperimentuoti, laužyti nusistovėjusių stereotipų, vaizduoti skirtingų, kartais net prieštaringų moterų vaidmenų. Kas jus įkvepia?
– Idėjų semiuosi iš filmų, muzikos, knygų, meno, tačiau labiausiai iš gatvės. Labai mėgstu stebėti žmones gatvėse bet kuriame pasaulio kampelyje.
– Ar jums egzistuoja stiliaus tabu?
– Galiu kurti keistus, beprotiškus, itin seksualius įvaizdžius, tačiau visuomet stengiuosi būti skoninga. Negaliu pakęsti pigumo ir vulgarumo!
– Stilisto profesija nėra griežtai apibrėžta, todėl dažnai kyla diskusijų, koks turėtų būti geras stilistas ir kas juo gali būti. Stiliaus, estetikos jausmas paveldimas ar gali būti išugdomas?
– Labai svarbu turėti tam tikrų žinių, istorinį suvokimą, tačiau, mano nuomone, stilisto profesija yra asmeninė saviraiška. Kurdamas tobulėji ir kaip asmenybė, o šiam procesui būtinas labai didelis atkaklumas, atsidavimas, kantrybė, pastovumas.
– Ar kuriate įvaizdžius privatiems klientams?
– Ne, privatiems klientams nekuriu ir taip pat nepadedu apsipirkti. Prancūzijoje, Italijoje nėra taip įprasta turėti asmeninius stilistus kaip, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Su įžymybėmis dirbu tik tada, kai tenka kurti įvaizdžius fotosesijoms, įrašų viršeliams.
– Su kokiais garsiais mados namais ar asmenybėmis yra tekę dirbti? Kokių pamokų gavote su jais bendradarbiaudama?
– Kiekvieną dieną mokausi iš kūrėjų, kurie nelinkę į kompromisus ir stengiasi kurti šį tą naujo, nematyto, įkvepiančio. Prieš kelias dienas dirbau fotosesijoje kartu su legendine prancūzų aktore Isabelle Huppert ir tai paliko didelį įspūdį – buvo justi didelis jos talentas ir patirtis. Manau, kad joks modelis nesugebėtų perteikti tokio paprasto ir subtilaus įvaizdžio pozuodamas prieš kamerą.
– Kokį įvaizdį pavadintumėte rytojaus?
– Rytojaus įvaizdis – tai atsakingumas gamtai. Ne švaistymas, o perdirbimas ir alternatyvios panaudojimo idėjos.
– Kokių mados namų įvaizdžiu žavitės?
– Sąrašas begalinis. Labai žaviuosi Jeanu Paulu Gaultier. Jis visuomet išlaiko savo stilių, nepaklūsta jokiems principams, o kiekviena kolekcija įkvepianti, originali ir nutolusi nuo visų mados stereotipų.
– Koks tipažas šiuo metu jums atrodo „ant bangos“? Galbūt įvardytumėte konkrečią asmenybę?
– Konkretaus žmogaus negalėčiau įvardyti, tačiau šiuo metu stiliaus pasaulyje vyraujančią nuotaiką galėčiau apibūdinti viena sąvoka – tai revoliucija.
– Ar domitės mados tendencijomis? O galbūt stilistui visai nevertėtų jomis vadovautis?
– Žinoma, seku mados tendencijas: ne paslaptis, kad kuriant fotosesijas mados žurnalams dėmesio taikiklyje privalo būti drabužiai, o pagrindinis tikslas yra juos parduoti. Su susidomėjimu stebiu dizainerių šou, tačiau visuomet stengiuosi sukurti savitą stilių ir nuotaiką naudodama jų drabužius.
– Kiek jums svarbus asmeninis įvaizdis? Ką galima rasti jūsų garderobe?
– Mano nuomone, stilistui savirealizacija yra pats svarbiausias dalykas. Tai – meilės savo darbui išraiška. Mano spintoje galėtumėte atrasti pačius paprasčiausius, esminius dalykus. Man artimas paprastas stilius: plonyčiai džinsai kartu su vyriško tipo marškiniais ar vintažine palaidine, derinami su suvarstomais bateliais.
– Kaip atrodo eilinė jūsų diena?
– Tiesą sakant, tokia sąvoka man nepažįstama. Kartais tai gali būti pati paprasčiausia diena – nuvežu dukrą į mokyklą, užsiimu savais darbais, paskui ją pasiimu ir kartu praleidžiame vakarą. O kartais darbo keliai nuveda į Majamį, Niujorką, Romą, Lisaboną, Barseloną…
– Ar domitės įvaizdžio psichologija?
– Įvaizdžio psichologija – esminis dalykas, nes stilistų darbas yra kurti emocijas. Žmogaus stilius nėra tai, kas apibūdina asmenybę, tačiau jo padedamas žmogus gali komunikuoti, išreikšti save. Tai pats tiesiausias ir greičiausias būdas parodyti savo nuotaiką ir mintis. Žinodamas tai ir kurdamas įvaizdį gali siekti pačių įvairiausių tikslų: šokiruoti, provokuoti, priversti susimąstyti, siųsti tam tikrą žinutę.
– Pastaruoju metu daug jaunų žmonių susivilioja stilisto profesijos galimybėmis, nors, pripažinkime, jos dažnai miglotos ir ne visai aiškios… Ką jiems patartumėte?
– Šiais laikais visi trokšta greito rezultato, tačiau greitai tapti geru stilistu nepavyks. Jeigu tikrai nori dirbti tokį darbą, prireiks šiek tiek laiko, kad suprastum, kaip veikia mados pramonė, perprastum kūrybos subtilybes. Geriausias būdas įgyti patirties – atlikti praktiką, padėti žmogui, kurio darbu pats asmeniškai žaviesi. Tam, kad turėtum platesnį kontekstą, suprastum, kas įkvepia madą, fotografiją, meną, reikia kuo daugiau domėtis mados istorija. Kartu su įgytomis žiniomis ateina ir laisvė, kuri leidžia laužyti taisykles ir kurti ką nors visiškai naujo. Tai nelengvas darbas – svarbu daug ieškoti, dirbti, netingėti, nekopijuoti ir svarbiausia būti sąžininga asmenybe.
