Praėjusią savaitę Sirijoje panaudotas cheminis ginklas gresia nauju tarptautiniu konfliktu Artimuosiuose Rytuose. Atrodo, kad Basharas al Assadas peržengė Baracko Obamos nubrėžtą raudoną liniją.
Rugpjūčio 21 d. naktį apšaudant Damasko priemiesčius buvo panaudotas cheminis ginklas, nuo kurio žuvo keli šimtai civilių. Tai įvykdyta per Laisvosios Sirijos armijos ir Sirijos vyriausybės pajėgų susirėmimus.
Sirijos opozicija tvirtina, kad cheminį ginklą panaudojo vyriausybės armija. Netrukus internete pradėti platinti vaizdo įrašai ir nuotraukos, kur matomi žuvusieji ir nukentėjusieji. Tiesa, pasirodžiusi medžiaga nebuvo iš oficialių šaltinių. Todėl apeliuodamos į medžiagos patikimumą Sirijos armija ir vyriausybė iš pradžių apskritai neigė, kad kas nors panaudojo cheminį ginklą.
Informaciją išanalizavę specialistai įvertino, kad buvo panaudotos nervus paralyžiuojančios dujos. Didelis žuvusiųjų skaičius per trumpą laiką, sunkių išorinių traumų nebuvimas, sužeistųjų dusulys ir konvulsijos buvo esminiai įrodymai, vertinant panaudoto ginklo pobūdį. Dėl įvykio tikrumo neabejojo net Rusija, kuri Sirijos pilietiniame kare iki šiol palaiko prezidento B. al Assado režimą. Tačiau Maskva cheminio ginklo panaudojimu kaltino opozicijos pajėgas. Vakarų valstybių diplomatai tikina, kad Sirijos opozicija tiesiog neturi priėjimo prie tokių ginklų.
Daugiau nei dvejus metus trunkantis konfliktas tarptautinę bendruomenę padalijo į dvi stovyklas. JAV, ES, Arabų lygos valstybės reikalauja prezidento B. al Assado pasitraukimo ir demokratiškų rinkimų. Rusija ir Kinija kol kas diplomatines Vakarų iniciatyvas užsispyrusiai stabdė ir tai leido pilietiniam karui įsisiautėti bemaž nestabdomam. Tiesa, nebūtų galima teigti, kad konfliktas vyksta be išorinio įsikišimo. Vakarai įvairiai rėmė (ir ginkluote, bet ne puolamąja) sukilėlius ir opoziciją, o Rusija toliau vykdė ginklų tiekimo Sirijos armijai sutartis.
Nesugebant susitarti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje, iki šiol visi bandymai numalšinti pilietinį karą buvo nesėkmingi. Žuvusiųjų skaičius jau perkopė 100 tūkst., o pabėgėlių srautas pasiekė 2 mln. Didelė tikimybė, kad cheminis ginklas Sirijoje panaudojamas nebe pirmą kartą. Atrodo, kad Vakarų valstybės nusiteikusios imtis priemonių ir be Saugumo Tarybos pritarimo. Nepaisydamos Rusijos, Kinijos ir, žinoma, Sirijos perspėjimų, JAV ir jų sąjungininkių karinės pajėgos jau pasiruošusios smogti taikiniams konflikto zonoje.
Rimti ketinimai
Kad Vakarų susirūpinimas rimtesnis negu iki šiol, rodo tai, jog B. al Assadas pirmą kartą pasidavė spaudimui ir įsileido JT tyrėjus. Anksčiau šiais metais, kai pasirodė informacija apie panaudotą cheminį ginklą, Sirijos režimas atsisakė įsileisti tarptautinius ekspertus. Šįkart tyrėjus įsileisti reikalavo ir Rusija, paprastai akcentuojanti režimo apsisprendimo teisę.
Tačiau, kol laukiama tyrėjų išvadų, JAV prezidento administracija jau pareiškė turinti įrodymų, kad cheminį ginklą panaudojo režimo pajėgos. Kol kas neaišku, kada galėtų būti paviešinta žvalgybos informacija ir ar tai bus padaryta, iki JT tyrėjai paskelbs išvadas. Pasak JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry, B. al Assado vyriausybės elgesys rodo, kad režimas nėra atviras ir bando kažką nuslėpti. Be to, amerikiečiai pabrėžia, kad tik Sirijos vyriausybės armija savo ginkluotėje turi cheminio ginklo atsargų ir raketų, kuriomis ginklas ir buvo paskleistas.
Vis dėlto prisimenant klaidinančią žvalgybos informaciją, kuri buvo paskelbta prieš intervenciją į Iraką, B. Obama greičiausiai nesiims karinių priemonių nebūdamas visiškai užtikrintas jų reikalingumu. Tačiau prezidentui pavojinga grasinti nepamatuotai. „Kai turi nusibrėžęs raudoną liniją, turi ko nors imtis, kai ji peržengiama“, – žurnalui „Time“ teigė buvęs B. Obamos patarėjas saugumo klausimais Dennisas Rossas. B. Obamos Sirijai dar pernai nubrėžta raudona linija buvo cheminio ginklo panaudojimas.
Aiškėja galimas įvykių scenarijus
B. Obamos administracija teigia, kad dar nepriimtas galutinis sprendimas, kokio atsako imtis prieš Siriją. Be to, šiuo metu tariamasi su Kongresu, todėl tai nebus tik prezidento sprendimas. Tačiau iš karto po to, kai JAV pareiškė turinčios įrodymų dėl cheminio ginklo panaudojimo, sukilėliams buvo suteikta papildoma parama ginklais, o Sirijos link pajudėjo JAV karinio laivyno pajėgos.
JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis antradienį BBC patvirtino, kad kariniai laivai jau pasiruošę vykdyti galimą prezidento įsakymą pulti. Kiek anksčiau B. Obama tikino, kad JAV negali veikti vienos ir karo veiksmams reikalinga koalicija. Tačiau tarptautinė bendruomenė nevieninga.
ES ir NATO griežta nuomone išsiskiria Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, tačiau Vokietija pareiškė, kad operacijoje nedalyvautų. Be to, vieninga nėra ir Arabų lyga, kurioje puolimo tikrai nepalaikytų Libanas. Tačiau JAV burti koaliciją gali padėti tai, kad svarstomas puolimas būtų reakcinis ir tik „baudžiamojo“ pobūdžio, o ne ilgalaikis įžengimas į teritoriją.
Reikėtų prisiminti, kad puolimas turėtų būti atsakas į cheminio ginklo panaudojimą. Bent jau taip iki šiol tvirtino JAV pareigūnai. Todėl veiksmai neturėtų keisti jėgų balanso pilietiniame kare, kaip buvo vykdant intervenciją į Kosovą. Kad ir kaip Vakarai norėtų B. al Assado pasitraukimo, kol kas neatrodo, kad taikiniu galėtų tapti pats Sirijos vadovas. Vakarų valstybės neturi patikimo sąjungininko Sirijos opozicijos pusėje ir nenori rizikuoti dar didesniu chaosu šalyje, kurioje apskritai neliks jokios valdžios.
Bene labiausiai tikėtina, kad pirmi smūgiai bus suduoti iš eskadrinių minininkų ar povandeninių laivų paleistomis raketomis. Be to, JAV jau kreipėsi į Graikiją dėl galimybės naudotis jos pietinėmis karo bazėmis. Savo teritorija leistų naudotis ir Turkija. Jos vyriausybė patvirtino, kad prisijungtų prie operacijos prieš Siriją.
Pastaruoju metu keletas anonimais norėjusių likti šaltinių žiniasklaidai pranešė, kad Vakarų valstybės gali smogti jau artimiausiomis dienomis. Tačiau mažai tikėtina, kad puolimas prasidėtų nesulaukus JT tyrėjų išvadų. Be to, numatyta, kad operacijoje nusiteikusios dalyvauti Jungtinės Karalystės parlamentas galimybę įsitraukti į karinę operaciją svarstys tik penktadienį.
Tarptautinės teisės suvaržymai
Sunku įsivaizduoti, kad Sirijos puolimas sulauktų pritarimo JT Saugumo Taryboje. Rusija ir Kinija jau ne kartą vetavo iniciatyvas Sirijos režimui numatyti sankcijas. Rusijos pareigūnai ragina ir toliau laikytis tarptautinės teisės. Taip pat dėmesys atkreipiamas į pavojų stabilumui regione, jei Sirija vis dėlto būtų užpulta. Tačiau tampa akivaizdu, kad tarptautinei bendruomenei nesiimant jokių priemonių pilietinis karas pareikalaus dar daug aukų.
„The Wall Street Journal“ kalbinti JAV vyriausybei dirbantys teisininkai mato išeitį ir be Saugumo Tarybos pritarimo. Didelį vaidmenį turės įrodymus renkančių JT tyrėjų išvados. Patvirtinimas, kad B. al Assado režimas panaudojo cheminį ginklą, galėtų būti vienas argumentų, pateisinančių karinės galios panaudojimą. Teigiama, kad teisininkai remiasi Billo Clintono administracijos argumentacija po intervencijos į Kosovą 1999 m., kuriai Saugumo Taryba taip pat nepritarė. Būtent po Kosovo karo tarp tarptautinės teisės ekspertų ir JT narių ėmė stiprėti nuostatos „būtinybė ginti“ viršenybė prieš „nesikišimo į suverenios valstybės reikalus“ principą. Todėl Sirijos puolimo tikimybė tampa vis didesnė.
