Ekologija – ne vien mokslinis terminas. Vis daugiau žmonių atsisako besaikio vartojimo ir atidžiau renkasi ne tik tai, ką dėsis į burną, bet ir kokioje aplinkoje gyvens. Pereinant prie ekologiško gyvenimo būdo labai svarbios ir bendruomenės.
Skatina pasitempti
Kasmetės švarinimosi talkos ir atliekų rūšiavimo pamokos, atrodo, nenuėjo veltui. Nors dar galima rasti padangomis užverstų miško aikštelių ar prie šiukšlių konteinerių priguldytų sodo atliekų, vis daugiau žmonių supranta, kad gyvenimo kokybė didele dalimi priklauso tik nuo jų pačių. Norint gyventi gražiai reikia prižiūrėti ir puoselėti savo kiemą, nešiukšlinti viešųjų erdvių, kuriomis tenka naudotis.
Kaip teigė Panevėžio rajono savivaldybės ekologė Sigita Biveinienė, aplinkos apsaugos temos žmonėms visada buvo ir bus aktualios. Tačiau ekologija dažniausiai susirūpinama tik tada, kai tai paliečia asmeniškai. Nors galima pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais žmonės darosi sąmoningesni ir išprusę ekologijos temomis.
„Gyventojams ekologija pradeda rūpėti, kai paliečiama jų gerovė. Tada labai pareigingai suskumba informuoti apie įvairius pažeidimus. Tai yra labai gerai, nes informacija pasiekia mus, taip galime užkirsti kelią aplinkos taršai ar bent jau nubausti pažeidėjus. Tačiau karti patirtis rodo, kad ir apie pažeidimus pranešęs asmuo nėra krištolinio tyrumo. Manau, kad pirmiausia žmonės turi išmokti kalbėti vieni su kitais ir bandyti išspręsti problemas tarpusavyje. Didžiausia bėda ta, kad savo teises žino kone visi, o pareigų – ne“, – „Sekundei“ teigė S. Biveinienė.
Ekologės nuomone, tikėtis, kad per trumpą laiką pavyktų išmokyti žmones bent jau susirinkti šiukšles, neverta. Tačiau teigiamų poslinkių yra – prieš keletą metų tokio klausimo, kur dėti seną stogo dangą, gamtosaugininkai net nebūtų sulaukę, o dabar žmonės žino, kad pavojingų atliekų mesti į bendro naudojimo konteinerius negalima. Ir tai yra ne baimė užsitraukti baudą, o sąmoningumas, kad teks gyventi aplinkoje, kurią pats žmogus ir teršia.
„Manau, kad daug įtakos tam turi ir bendruomenės. Kai kasmet rengiami gražiausiai tvarkomos aplinkos konkursai, visi stengiasi pasitempti, todėl net ir didžiausias nevala pradeda tvarkytis“, – sakė S. Biveinienė.
Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkas Kazimieras Binkis net neabejoja: jeigu ne kolektyvinės pastangos gyventi gražiau, daugelis kaimų taip ir liktų apsileidę.
„Panevėžio rajonas kasmet tik gražėja. Manau, tam didžiausios įtakos turi bendruomenių iniciatyva ir pavyzdys, kad galima gyventi kitaip. Kai žmonės mato, kaip tvarkosi kiti, ir patys stengiasi, todėl kasmet organizuojamuose konkursuose „Mūsų kaimas“ išrinkti gražiausiai besitvarkančią gyvenvietę tampa vis sunkiau“, – pažymėjo K. Binkis.
Reikia atsigręžti į save
Ne visos problemos sprendžiamos tik gerais norais. S. Biveinienės teigimu, nors Lietuva yra Europoje geriausiai nuotekas tvarkančių šalių dešimtuke, bet rajone jos yra viena didžiausių problemų. O tam reikia didžiulių investicijų.
„Priemiestinės gyvenvietės turi vienokią ar kitokią nuotekų valymo sistemą, o atokesni kaimai – didžiulis galvos skausmas. Sudėtinga rasti vietą valymo įrenginiams, be to, reikia didžiulių investicijų. Nors situacija keičiasi į gerąją pusę, tačiau nuotekų valymas lieka viena opiausių problemų“, – kalbėjo S. Biveinienė.
Ne mažiau aktuali problema ir šiukšlių tvarkymas. Konteinerinė atliekų tvarkymo sistema kaime kelią skynėsi labai sunkiai. Ir dabar dar yra tokių gyventojų, kurie bando įtikinti, kad konteineriai jiems nereikalingi, nes visas atliekas esą susitvarko patys.
„Didžioji dalis žmonių konteinerius turi, bet vis dar yra ir tokių, kurie išgirdę, kad reikia mokėti už šiukšlių išvežimą, tik išpučia akis ir bando įrodyti už tą „nieką“ neturintys mokėti. Gaila, kad vis dar nepavyksta išvengti šiukšlių krūvų miškų pakraščiuose. Linkėčiau žmonėms ne tik kaimyną įskųsti, bet ir apsižiūrėti aplink save“, – tvirtino S. Biveinienė.
Trūksta pastangų
Panevėžio miesto savivaldybės Ekologijos skyriaus laikinai vedėjo pareigas einanti Rūta Taučikienė „Sekundei“ teigė, kad atliekų tvarkymas – didžiausia ir miesto gyventojų problema, tačiau tik labai retai dėl to sulaukiama skundų. Dažniausiai panevėžiečiai skundžiasi dėl triukšmo ir netinkamo automobilių statymo. Ekologės manymu, lietuviams dar trūksta atsakomybės.
„Žmonės nėra atsakingi, dažnas galvoja: jeigu šiukšlina ne mano kieme, tai tegu, manęs tai neliečia. Tačiau iš tiesų tai liečia visus, juk nuo to priklauso mūsų ir mūsų vaikų gyvenimo kokybė, aplinkos švara“, – mano R. Taučikienė.
Kita vertus, žmonės išsako savo problemas, tačiau patys nieko nedaro, kad jos būtų sprendžiamos, o kartais reikia visai nedaug. Pavyzdžiui, varninių paukščių, dėl keliamo triukšmo ir nešvaros ne vienam tapusių didžiuliu galvos skausmu, populiaciją būtų galima mažinti tiesiog prie daugiabučių nepaliekant atidarytų šiukšliadėžių, tačiau, atrodo, daugeliui tai per sunkus darbas.
„Bendromis pastangomis galima išspręsti nemažai problemų, tačiau trūksta pačių žmonių pastangų ir geranoriškumo. Manau, tai yra ir tam tikras sovietmečio palikimas – jeigu už mano namo durų, vadinasi, niekieno. Manau, kad jaunoji karta jau gyvens kitaip, tačiau viskas turi ateiti iš šeimos. Džiugu tai, kad jauni žmonės jaučia atsakomybę už aplinką, kurioje gyvena, atidžiau skaito produktų etiketes, rūšiuoja atliekas, apskritai domisi ekologija ir atsakingu vartojimu“, – teigiamais pokyčiais pasidžiaugė R. Taučikienė.
Eina į savęs susinaikinimą
Tuo geruoju pavyzdžiu ir kelrodžiu, kad reikia apsitvarkyti ne tik savo kiemą, bet ir gyvenamąją vietą, buvo ir vietos bendruomenės. Kaip teigė Rožyno bendruomenės pirmininkė Roma Šerplienė, prieš aštuoniolika metų aktyvūs bendruomenės nariai visų pirma susibūrė tvarkyti savo gyvenamosios aplinkos, tik paskui veikla peraugo į daug platesnę.
„Ekologijos temos panevėžiečiams nėra svetimos, bet labai trūksta supratimo, kas ta ekologija apskritai. Manau, kol žmonės neišmoks tausoti aplinkos, tol eis į savęs susinaikinimą“, – tvirtino R. Šerplienė.
Bendruomenės pirmininkės teigimu, nors ekologinis judėjimas po truputį įgauna pagreitį, tačiau žingsniai nėra lengvi. Pavyzdžiui, bendruomenė savo pastangomis šienauja ir tvarko Aguonų ir Bijūnų gatvėse esantį pušynėlį, tačiau ne visi įvertina pastangas – gyventojai čia vedžioja savo augintinius, prie šiukšlių konteinerių – obuolių išspaudų, daržo atliekų maišai. O kur šiukšlynas – ten spiečiai musių ir nepageidaujami kvapai.
„Tvarkyti viešąsias erdves nėra lengva, pasigirsta net raginimų už bendruomenei skirtas lėšas samdyti žmogų, kuris prižiūrėtų pušyną. Tačiau čia juk miesto žemė. Gaila matyti, kai ką tik sutvarkytas parkas užverčiamas obuolių išspaudomis, braškių ūgliais ir kitomis atliekomis. Su pažeidėjais tenka kovoti visomis įmanomomis priemonėmis, bet kol bus toks abejingumas savo kraštui, tol tai bus kova su vėjo malūnais“, – sakė R. Šerplienė.
Stojo mūru ginti savo teisių
Rožyno bendruomenė, gindama savo teisę į kokybišką gyvenimą, stojo mūru prieš miesto valdžios sprendimą per itin tankiai apgyvendintą individualių namų rajoną tiesti magistralinį kelią. Pasak R. Šerplienės, tai yra ne Rožyno, o viso Panevėžio problema. Miesto valdžia tik šiemet baigė išasfaltuoti kai kurias Rožyno mikrorajono gatveles, nors tą turėjo padaryti jau prieš porą metų, tačiau idėjos tiesti magistralinį kelią neatsisako.
„Šis kelias – didžiausias mūsų rūpestis. Jau kiek metų raštas po rašto kariaujame, kad jo, koks buvo numatytas dar 1987-aisiais, nebūtų. Deja, labai sudėtinga, kai tavęs nenori girdėti. Manau, reikia kitokio vidinio požiūrio į mus supančią aplinką, kad privalome tausoti ir saugoti tai, ką turime, o ne griauti“, – kalbėjo R. Šerplienė.
Prieš keletą metų bendruomenės „Senieji Berčiūnai“ nariai taip pat stojo ginti, jų manymu, neteisėtai privatizuojamos Sanžilės pakrantės. Net į teismą atvedė ir noras išsaugoti gražų gamtos kampelį, kai rajono valdžia užsimojo išvalyti Sanžilės upės dalį. Tąkart berčiūniečiams kilo įtarimų, kad Europos Sąjungos lėšos buvo išgrobstytos, o upė paversta melioracijos grioviu. Žmonės piktinosi, kad darbininkai smarkiai išretino pakrantės medžius, o ekskavatoriai iš upės kabino ne dumblą, nes jo ten ir nėra, o akmenis, reikalingus vandens lygiui palaikyti.
Nors teisme buvo įrodyta, kad berčiūniečių nuogąstavimai – nepagrįsti, bendruomenės nariai parodė nesantys abejingi savo aplinkai.
Lina DRANSEIKAITĖ
