Dalis turtą ar sveikatą apsidraudusiųjų inscenizuoja nelaimes, kad gautų išmoką ir taip pasipelnytų. Draudikai juokauja galintys rašyti mokslinius darbus apie lietuvių išradingumą savintis svetimus pinigus.
Pasitaiko net kuriozinių situacijų
Pavyzdžiui, vienas pilietis, po praūžusios audros žiūrėdamas į nuverstą namo kaminą ir grauždamas nagus, kad neapdraudė savo nekilnojamojo turto, sumąstė, kaip ištaisyti klaidą.
Vyras sėdo prie kompiuterio ir nuotraukų redagavimo programa „priklijavo“ audros nuverstą kaminą. Tada žmogus kreipėsi į „Lietuvos draudimo“ bendrovę ir bandė apdrausti namą bei gauti draudimo išmoką.
Bendrovės BTA klientė, keldama nuo viryklės puodą su verdančiu vandeniu, nusiplikė šlaunį. Gydytojai moteriai davė jos medicininę kortelę. Pacientė išplėšė iš kortelės lapus su originaliais įrašais, juos ištaisė taip, kad gautų didesnę draudimo išmoką. Registruotu laišku šiuos dokumentus ji atsiuntė draudikams, nors nuo nelaimės jau buvo praėjęs daugiau kaip mėnuo.
BTA duomenimis, moterys dažniausiai klastoja medicinines pažymas, neretai tyčia susižaloja. Vyrai savo išradingumą demonstruoja turėdami kasko draudimą. Pavyzdžiui, jie apdraudžia automobilį po eismo įvykio.
Neretai gyventojai pateikia neteisingus duomenis apie avarijos aplinkybes, į eismo įvykio deklaraciją įrašo daugiau automobilio pažeidimų, nei iš tiesų yra, būna, kad nurodomi kito asmens duomenys.
Dar lakesnę fantaziją turintieji apsimeta draudimo agentais. Vienas pakruojietis internete nukopijavo BTA bendrovės blankus ir ėmėsi darbo – gyventojams platino suklastotus draudimo polisus.
„Lietuvos draudimas“ užfiksavo šiais metais brangiausią sukčiavimo atvejį – inscenizuotą namų turto vagystę, tariamas nuostolis siekė 60 tūkstančių litų.
Daugiabučio gyventojai, kuriuos užliejo kaimynai, vengdami su jais pyktis, bet nenorėdami patirti nuostolio, bandė apsidrausti ir senus įvykius pateikti kaip naujus. Tačiau pro ekspertų akis nepraslydo, kad „ką tik“ užlieto buto lubos jau yra išdžiūvusios ir net pageltusios nuo vandens.
Kai kurie sukčiauja net ir dėl menkų išmokų: vienas pilietis, apdraudęs būstą po to, kai jis buvo užlietas, siekė gauti 267 litų išmoką.
Analizė pagal lytį ir amžių
„Lietuvos draudimo“ atstovė ryšiams su visuomene Ingrida Žaltauskaitė sakė, kad iš bendrovės per metus apgaule bandoma pasisavinti apie vieną milijoną litų.
BTA specialistai teigė, kad šiemet, palyginti su praėjusiais metais, bandymų pasipelnyti iš draudimo padaugėjo. Per šių metų pirmąjį pusmetį užregistruota tiek pat atvejų, kiek jų per visus 2012-uosius. Tačiau konkrečių sumų bendrovė neįvardija.
Draudimo bendrovė „If“ šių metų birželį paskelbė, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2010–2012 metais išaiškinusi mėginimus sukčiaujant gauti draudimo išmokas, sutaupė 12,5 mln. litų.
Daugiausia bendrovės lėšų – 7,3 mln. – norėta pasigviešti Estijoje, Lietuvos ir Latvijos filialuose per trejus metus klientai bandė apgaule gauti po 2,6 mln. litų.
Tačiau, pasirodo, lietuvių, palyginti su latvių ir estų, nagai labiausiai į save lenkti. Bendrovė teigė, kad Lietuvoje užfiksuotas didžiausias santykinis sukčiavimo mastas. Mūsų šalyje per trejus metus buvo ištirta 100 sukčiavimo atvejų, Estijoje – 168 atvejai. Tačiau „If“ Estijoje yra apdraudusi beveik dvigubai daugiau žmonių.
Latviai šiuo atžvilgiu padoresni. Latvijoje per minėtą laikotarpį užfiksuoti iš viso 33 atvejai.
PZU nekonkretizavo, su kokiais sukčiavimo mechanizmais jai tenka susidurti, tačiau neneigė, kad nesąžiningi gyventojai kelia rūpesčių.
Šios bendrovės rinkodaros departamento direktorius Audrius Stankevičius sakė, kad imamasi prevencinių priemonių ir yra sistema, kuri leidžia nustatyti bandymus sukčiauti.
„Lietuvos draudimas“ nesąžiningųjų auditoriją išanalizavo pagal amžių ir lytį.
Paaiškėjo, kad sukčiauti dažniausiai linkę 20–40 metų gyventojai, šios srities lyderiai yra 20–30 metų vyrai. Tačiau tarp 41–50 ir 61–70 metų gyventojų tiek vyrų, tiek moterų polinkis sukčiauti suvienodėja, o vyresnio amžiaus damos, palyginti su vyrais, dažniau mėgina apsukti draudikus apie pirštą.
Inga SMALSKIENĖ
