Prislėgtas nesėkmių serijos, bet nepalaužtas. Atvirkščiai – nusiteikęs susigrąžinti pozicijas ir kilti dar aukščiau. Ričardas Berankis pastaruosius kelis mėnesius pavadino „juoda atkarpa“ ir iškart turnyre JAV pradėjo įrodinėti, kad tai – jau praeitis.
R. Berankiui treniruotės su Novaku Djokovičiumi ir Roger Federeriu nepraėjo veltui. Sinsinačio „Masters“ turnyre Lietuvos tenisininko žaidimo kreivė pasiekė patį žemiausią tašką – jau pirmame atrankos mače 1:6, 0:6 pralaimėta Édouard’ui Roger-Vasselinui.
Tai reiškė, kad nuo balandžio, kai Hiustone nugalėjo atgimimą išgyvenantį vokietį Tommy Haasą, 23 metų lietuvis laimėjo vos 2 iš 14-os mačų. „Visiems pasitaiko juodų atkarpų. Ir gyvenime, ir darbuose. Dabar išgyvenau tokią atkarpą, kai net sunku paaiškinti, kodėl nesiseka žaidimas. Bet stengiuosi būti pozityvus, treniruotėse dirbu po 5–6 valandas, traumų taip pat nėra, tpfu tpfu tpfu. Dabar svarbiausia, kad gerą žaidimą treniruotėse perkelčiau į turnyrų mačus“, – dar būdamas Sinsinatyje telefonu IQ sakė geriausias Lietuvos tenisininkas.
Serbas mokė atsipalaiduoti
R. Berankiui po nesėkmių serijos nekilo minčių kur nors slėptis ir bent laikinai pamiršti tenisą. Kartu su treneriu iš Argentinos Gabrieliu Markusu jis liko treniruotis Sinsinatyje, o pratybos su ryškiausiomis teniso žvaigždėmis pagaliau davė vaisių.
„Winston-Salem Open“ turnyre R. Berankis nutraukė liūdną seriją. Pirmajame rate Lietuvos pirmoji raketė nugalėjo prancūzą Kenny de Schepperį, o antrajame – amerikietį Denisą Kudlą. Tai pirmas kartas nuo balandžio, kai R. Berankis iškovojo bent dvi pergales iš eilės.
Sinsinatyje R. Berankis padirbėjo ir su N .Djokoviciumi, ir su dažnu savo pratybų partneriu R. Federeriu. „Su R. Federeriu sportuoti jau įprasta, bet tos treniruotės labai naudingos. Tokio lygio žaidėjai būna susikaupę kiekvieną akimirką. Net ir treniruotėse jie žaidžia aukščiausios klasės tenisą. Jei tik akimirką užsisvajosi, iškart gausi mirtiną smūgį“, – sakė R. Berankis.
Treniruotis su N. Djokovičiumi lietuviui ne taip įprasta. Serbas, R. Berankio žodžiais, išsiskiria iš minios. Ne tik tuo, kad jis – šiuo metu geriausias planetos tenisininkas.
„Djokovičiaus nepalyginsi su Federeriu ar Nadaliu. Nežinau, kaip tiksliai jį apibūdinti, bet gal sakyčiau, kad jis visą laiką „atsipūtęs“. Djokovičius visada juokauja, linksminasi, linksmina kitus, bet kartu spinduliuoja didelį pasitikėjimą savo jėgomis. Atrodo, kad tas pasitikėjimas beribis. Bet nepasakyčiau, kad dėl to jis arogantiškas. Tiesiog toks Djokovičiaus stilius“, – įspūdžiais apie planetos reitingo lyderį dalijosi R. Berankis.
Psichologija teniso aikštelėje – galbūt net svarbesnis aspektas nei fizinis ar techninis pasirengimas. Kiekvienas žaidėjas su įtampa dorojasi kitaip, tačiau R. Berankis galėjo pats pamatyti, ką daro N. Djokovičius. Lietuvio asmenybė visiškai kitokia, todėl jis netaps nauju Djokeriu, bet akivaizdu, kad tam tikrus elementus galėtų pritaikyti ir sau. Galbūt jau tai padarė, jei pirmieji „Winston-Salem Open“ turnyro rezultatai gali būti traktuojami kaip „baltos atkarpos“ pradžia.
Susigrąžinant pasitikėjimą
Pastarąsias kelias savaites, kol į Lietuvą grįžęs ilgametis treneris Remigijus Balžekas, R. Berankis darbuojasi su G. Markusu. Argentinietis turi nemažai trenerio darbo patirties. Dirbdami su juo, įspūdingų rezultatų pasiekė Davidas Nalbandianas (2002 m. Vimbldono finalas) ir Nicolas Massu (du aukso medaliai 2004 m. olimpinėse žaidynėse). 2010-aisiais jis trumpai darbavosi su talentingu prancūzu Richard’u Gasquet, o su R. Berankiu bendradarbiauja nuo šio pavasario.
„Randame bendrą kalbą. Nuolat šlifuojame tam tikrus žaidimo aspektus, bet treniruotės lieka treniruotėmis. Svarbiausia – varžybos“, – teigė R. Berankis.
Taigi kas nutinka per turnyrus? „Pats negaliu to paaiškinti. Nuo gegužės nejaučiu jokių skausmų, per treniruotes žaidžiu gerai, bet turnyruose niekaip nesiseka. O kai nesiseka, atsiranda papildoma įtampa, papildomų minčių. Pradedi savęs klausinėti, ką darai ne taip? Nori nenori pradeda lįsti visokios blogos mintys. Mažėja pasitikėjimas savimi, o kai jo mažiau, žaidimas dar labiau nesiseka. Vyksta grandininė reakcija, ir nieko negali padaryti“, – apie kelis pastaruosius mėnesius atviravo R. Berankis.
Viskas, ką galima padaryti – išlikti pozityviam. „Tikiu, kad atsitiesiu. Sunkiai dirbu, sportuoju, jaučiu ir artimiausių žmonių, ir sirgalių palaikymą. Juodų atkarpų pasitaiko visiems, bet visos jos kada nors baigiasi“, – vylėsi R. Berankis.
Taip jis kalbėjo dar būdamas Sinsinatyje. Vinstone-Saleime 126-ajai planetos raketei pavyko žengti pirmuosius žingsnius Renesanso link. Kai buvo rašomos šios eilutės, R. Berankis jau ruošėsi aštunfinalio akistatai su ispanu Roberto Bautista Agutu (64 pasaulio raketė).
Iškart po šio ATP 250 serijos turnyro lietuvio laukia kelionė į Niujorką. Didysis Obuolys buvo ligi šiol svarbiausios R. Berankio pergalės liudytojas – 2007 m. čia laimėtas „US Open“ jaunių titulas. Tuomet finale įveiktas lenkas Jerzy Janowiczius pasiekė lūžį ir vyrų tenise – jis šiuo metu yra 15-as žaidėjas pasaulyje. R. Berankis ir jo aistruoliai panašaus lūžio vis dar laukia. Gal Niujorkas vėl bus palankus Lietuvos tenisininkui? R. Berankis iškart pateko į pagrindines „US Open“ varžyba, ir ten mėgins tęsti pabėgimą iš juodojo karjeros periodo.
„Į „US Open“ patekau pagal 5 ar 6 savaičių senumo reitingą. Gerai, kad nereikės žaisti atrankos varžybų. Ten vyksta rimtos, atkaklios kovos, kurios atima daug fizinių ir psichologinių jėgų. Dabar laukiu burtų, o tada pradėsime ruoštis kovai su konkrečiu varžovu. Norisi Niujorke pasirodyti kuo geriau“, – paprastai, be patoso, bet ryžtingai kalbėjo R. Berankis.
