Šiandien Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos atrijaus terasoje bus atidaryta penktoji respublikinė kardelių paroda. Įvairiaspalvius, didingus žiedus čia suvežė ne tik Lietuvos gėlių selekcininkų draugijos nariai, bet ir Latvijos, Baltarusijos gėlininkai.
Rėmėjų vis mažiau
Tokia proga, kai patyrę kardelių augintojai gamtą ir jos grožį vertinančiųjų dėmesiui gali pateikti gausybę pasaulyje populiariausių ir savo pačių išvestų veislių gėlių, – gana reta, tad ji turėtų tapti švente ir žiūrovams, ir gėlininkams. Tačiau parodos atidarymo išvakarėse jos iniciatoriaus ir įkvėpėjo, garsaus kardelių augintojo, panevėžiečio Alfonso Žobako balse džiaugsmo nesigirdėjo.
„Atrodo, bus paskutinė tokia paroda. Paskutinė ne tik bibliotekoje, bet ir Panevėžyje, o gal ir visoje Lietuvoje“, – svarstė patyręs gėlininkas.
Kardelių augintojams darosi vis akivaizdžiau, kad tokių parodų niekam nebereikia. Nebent jos būtų rengiamos tik už gėlių augintojų pinigus – rėmėjų surasti kasmet vis sunkiau.
„Gėlininkai pinigų neturi, rėmėjai jų neduoda, tad ir neliks parodos“, – įsitikinę jos rengėjai panevėžiečiai.
Nors, pasak A. Žobako, tokiam renginiui tikrai nereikia nei milijonų, nei dešimčių tūkstančių.
Užtektų vos vieno kito tūkstančio litų, kad žmonės su gėlėmis galėtų atvažiuoti iki Panevėžio, kad užtektų būtiniausioms organizacinėms reikmėms. Šiemet parodos rengėjams iš visų galimų rėmėjų nepavyko surinkti net 500 litų. Tie pinigai negali padengti netgi degalų išlaidų.
Apie Panevėžį žino
Pasak A. Žobako, G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje rengiama paroda dėl idealių eksponavimo sąlygų kelia didžiulį įvairių šalių gėlininkų susidomėjimą. Apie ją rašyta Rusijos, Didžiosios Britanijos, kitų užsienio šalių gėlininkų portaluose. Toks Lietuvos garsinimas gėlininkams nekainavo nė cento, juk kitur kardeliais, jų auginimu labai domimasi.
Pradėjus į Panevėžį atvažiuoti latviams, o dabar susidomėjus ir baltarusiams, paroda tapo tarptautine.
„Kitais metais britai nusiteikę susiderinti savo ir mūsų parodų tvarkaraščius ir
atsibelsti į jiems nelabai žinomą miestuką. Bet mes, neturėdami jokios finansinės paramos, kažin ar galėsime surengti tokią parodą. Laukia miglota ateitis“, – „Sekundei“ teigė A. Žobakas.
Jis tikino, kad kituose šalies miestuose padėtis ne geresnė, gal dar blogesnė, juk ne visur pavyksta tokias parodas surengti.
2009–2011 metais kardelių paroda Panevėžyje buvo vienintelė Lietuvoje. 2012-aisiais buvo bandyta atgaivinti tradiciją Kaune, bet šiais metais tokios parodos tame mieste jau nebereikėjo.
„Šiemet buvo kuklus bandymas atgaivinti kardelių parodas Kalvarijoje, tačiau vargu ar kitąmet tokia paroda ten bus įmanoma. Taigi, atrodo, galima sugiedoti rekviem Lietuvos kardelių parodoms“, – svarstė selekcininkas.
Degalai brangūs
Buvęs ilgametis Panevėžio visuomenės sveikatos vadovas, kardelius jau daugiau kaip tris dešimtis metų auginantis gydytojas A. Žobakas siūlo apskaičiuoti, ar verta gėlininkams važinėti net ir į labai juos viliojančias parodas.
Štai bendramintis gėlininkas, gyvenantis Kalvarijoje, kad atvažiuotų su gėlėmis į Panevėžį, automobilio degalams turi skirti daugiau kaip 200 litų, dar pridėti papildomoms kelionės išlaidoms.
„O nuskynęs 40 gražiausių kardelių žiedų gali nunešti juos į turgų ir tegul po du litus parduoti – ir žmonėms patiks, ir gėlininkams uždirbs 80 litų, jokių išlaidų nepatirs“, – skaičiuoja kardelių augintojas.
Jis prisimena, kad anksčiau kardelių parodas mielai paremdavo net trys ministerijos – Žemės ūkio, Aplinkos ir Kultūros. Dabar dauguma rėmėjų nusprendė, kad yra svarbesnių reikalų.
Parodos rengimu rūpinęsis G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos direktorės pavaduotojas Edmundas Breivė sako, kad ieškant rėmėjų buvo kreiptasi į keturiasdešimt firmų, prašyta pagalbos, bet beveik visi teisinosi neturintys pinigų, jau kitam padėję ir panašiai.
„Galime padėkoti tik Kultūros ministerijai, bendrovėms „Kriautė“, „Panevėžio energija“ ir „Panevėžio pienas“, – vardijo E. Breivė.
Jeigu rėmėjų neatsiras, kitais metais vargu ar bus įmanoma surengti dar vieną kardelių parodą. Juk, pasak pavaduotojo, per prievartą, įkyriai reikalaudamas, gėdindamas paramos negausi. Žmonės turėtų patys susiprasti.
Nenori gaišti laiko
Nemažai galimų rėmėjų aplankė ir A. Žobakas.
„Pažįstami verslininkai sakė: galiu duoti, pavyzdžiui, šimtą, du šimtus ar dar daugiau grynųjų, bet be jokių oficialių pervedimų į bibliotekos sąskaitą. Nė vienas nenorėjo terliotis, gaišti laiko Mokesčių inspekcijoje, tvarkyti daugybės dokumentų. Bet mes neoficialiai paimti pinigų negalime, nes reikalinga apskaita“, – pasakojo A. Žobakas.
Gėlininkai svarsto: jei nepadengiamos kelionės išlaidos, kam važiuoti į parodas, geriau bažnyčiai papuošti gražiausius žiedus paaukoti, daug žmonių galės jais grožėtis.
Anksčiau, kai benzinas kainuodavo kapeikas, kardelių parodos būdavo labai populiarios, rengiamos Trakuose, Akmenėje, kituose šalies miestuose ne po vieną kartą per metus. Žiedai žavėjo tūkstančius žmonių, skatino patiems auginti gėles, puoselėti aplinką
A. Žobako išvestos kardelių veislės populiarios ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šios gėlės jam patinka dėl įvairovės: žiedai skirtingų dydžių, ilgai nevysta, o spalvų gama itin plati, juk kardeliai būna visų atspalvių, gal tik išskyrus sodriai mėlyną.
Pasak gydytojo, kardelių selekcija – nebrangus pomėgis, tačiau reikalauja daug kruopštaus darbo.
G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje savo kardelius A. Žobakas eksponuoja jau daugiau kaip dešimt metų, tik vėliau jo rengiamos parodos peraugo į respublikines, o dabar – į tarptautinę.
Itin kukli suma
Miesto Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė prisipažino pati esanti kardelių gerbėja ir visada lankosi bibliotekoje rengiamose jų parodose. Savivaldybė anksčiau šias parodas paremdavo. Šiemet – ne.
„Neturėjome tokios galimybės. Nors finansiškai neparėmėme, stengėmės padėti kitaip, tarpininkavome, rašėme raštus“, – sakė skyriaus vedėja.
Visiems šiemet mieste vykstantiems kultūros ir meno renginiams paremti Kultūros ir meno skyrius išdalijo itin kuklią, maždaug 100 tūkstančių litų sumą. Pinigai atiteko daugiau kaip trims dešimtims renginių organizatorių: kai kam po kelis šimtus, kai kam – po kelis tūkstančius litų.
Projekto dėl kardelių parodos rengimo, pasak L. Krasauskienės, nebuvo gauta, tad ir skirti pinigų nebuvo galimybės.
Vis dėlto L. Krasauskienė mano, kad kardelių parodos neturi dingti iš miesto renginių žemėlapio, todėl pažadėjo dėti visas pastangas, kad kitais metais atsirastų lėšų tarptautinei parodai surengti.
O šiemet panevėžiečiai dar turi puikią progą pabūti nuostabiame kardelių pasaulyje, pamatyti įvairiaspalvius garsiausių augintojų ir Vilniaus universiteto botanikos sode, Minsko botanikos sode užaugintus žiedus.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
