Kitų labui nuolat dirbantys Panevėžio krašto savanoriai gali lengviau atsikvėpti. Keturias dienas jie maloniai leis laiką ir dalysis patirtimi gražiame gamtos kampelyje pirmą kartą savanoriams organizuotoje vasaros stovykloje.
Nauja patirtis
Paaiškinti, kas yra savanorystė, gali ne kiekvienas. Vis dėlto Nepriklausomybės metais prasidėjusio judėjimo patirtis darosi vis platesnė ir gilesnė, o tokių žmonių veikla – žinomesnė.
Kaip teigia šiuo metu labdaros organizacijai „Maisto bankas“ vadovaujantis Vaidotas Ilgius, savanorystės tradicijos šalyje dar tik kuriamos, ankstesnė visuomenė nieko apie tokią veiklą nežinojo arba turėjo labai miglotą supratimą.
„Mūsų seneliai ir tėvai nesudurdavo su šiuo reiškiniu. Ne taip, kaip, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, kuriose savanorystė kartų kartoms jau yra įaugusi į kraują“, – sako V. Ilgius.
Savanoriai – visuomenės labui neatlygintinai dirbantys žmonės – ir pas mus jau skaičiuojami nebe vienetais, dešimtimis, o šimtais. Savanoriai dirba ne tik labdaros organizacijoje „Maisto bankas“, bet ir visose srityse.
Įvairių sričių savanorių atstovai buvo sukviesti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirtomis lėšomis pirmą kartą organizuotą savanorių vasaros stovyklą. Toks renginys vyksta rugpjūčio 19–22 dienomis Panevėžio rajone, Berčiūnuose, Smiltynės sodyboje, prie Nevėžio upės.
„Maisto bankas“ yra šios stovyklos koordinatorius ir į Berčiūnus pakvietė ne tik Panevėžio, bet ir viso regiono organizacijų savanorius.
Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio šie žmonės pasirengę aptarti ir nagrinėti savanoriško darbo tradicijas pasaulyje bei Lietuvoje, pasidalyti praktiniais įgūdžiais ir patirtimi, sužinoti apie savanorių pareigas ir jų teises.
Stovyklos darbe dalyvauja savanoriai iš gyvūnų globos bendrijos, Švento Juozapo globos namų, ateitininkų ir kitų Panevėžio, Pasvalio, Utenos organizacijų. Į susitikimą atvyko 25 įvairaus amžiaus savanoriai.
Milijoninė nauda
Į susitikimą su savanoriais į Panevėžio rajoną buvo atvažiavusi ir šiuo metu motinystės atostogas turinti labdaros organizacijos „Maisto bankas“ direktorė Deimantė Žebrauskaitė.
Ji sako, kad „Maisto banko“ veikla be savanorių pagalbos būtų tiesiog neįmanoma. Apie dvidešimt visoje Lietuvoje dirbančių organizacijos darbuotojų būtų tarsi be rankų, jei netalkintų du šimtai jiems į pagalbą ateinančiųjų.
Pati savo veiklą pradėjusi būtent nuo savanorystės, direktorė tikina, kad kiekvienam vertėtų nors trumpai vienoje ar kitoje organizacijoje padirbėti savanoriu.
„Tai tobula galimybė daug ko išmokti, sužinoti, susipažinti ir bendrauti su žmonėmis“, – tikina su penkių mėnesiu sūneliu Joriu į stovyklą atvykusi direktorė.
Kiekvienas gali rinkti jam patinkamą veiklą – vieni savanoriais dirba kultūros, sporto renginiuose, jaunimo organizacijose, labdaros fonduose, kiti globoja senelius, vaikus, rūpinasi gyvūnais ir kt.
Kaip tvirtina D. Žebrauskaitė, kiekvienas atėjęs į labdaros organizaciją gali rinktis jam labiau prie širdies esantį darbą – vieni, pavyzdžiui, „Maisto banke“ nori dirbti sandėlyje, kitiems patinka bendrauti su žmonėmis, tad jie dalija paketus.
„Pas mus dirba savanoris, vienos dizaino įmonės direktorius. Organizacija norėtų, kad jis prie veiklos prisidėtų dizaino paslaugomis, tačiau žmogus sako norintis visiškai kitokio darbo – fizinio, tad jis eina maišų krauti. Organizacijai kiekvieno darbas yra svarbus ir vertingas“, – „Sekundei“ teigė D. Žebrauskaitė.
Labdaros organizacijai dabar vadovaujantis V. Ilgius sako, kad savanorių indėlį per metus galima įvertinti maždaug milijonu litų, už panašią sumą šie žmonės atlieka visuomenei naudingų darbų. „Svarstoma, kad savanorių darbas gali sudaryti apie 1,5 procento bendrojo vidaus produkto. Nors tiksliai tai nėra apskaičiuota“, – paaiškina laikinasis direktorius.
Nežino kur kreiptis
Stovykloje buvo gvildenama savanorystės plėtros problema, svarstyta, kokie būdai geriausi, kad kuo daugiau žmonių surastų jiems patiems įdomią, o kitiems naudingą veiklą.
„Maisto banko“ Panevėžio skyriaus vadovė Asta Čeponienė sako, kad savanoriais tapti norintieji dažnai net nežino kur kreiptis, kam pasiūlyti savo paslaugas.
„Užtat stengiamės per įvairius renginius, šventes visiems prisistatyti, pateikti kuo daugiau informacijos apie save, be to, apie veiklą skelbiame elektroninėje erdvėje, nurodome, kur mus surasti“, – pasakojo A. Čeponienė.
Savanorių būrys gausėja – vieni padeda dirbti globos, kiti labdaros, švietimo įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms.
Projekto „Savanoriškos veiklos plėtra Panevėžio regione“ vadovė Lina Turleckienė savanorės darbą dirba jau bene dešimt metų ir puikiai suderina jį su šešių vaikų mamos pareigomis.
„Ši veikla – mano pašaukimas, pagal galimybes jai stengiuosi atiduoti kuo daugiau laiko ir jėgų“, – sako L. Turleckienė.
Daugumą į stovyklą atvykusių savanorių koordinatorė gerai pažįsta, sako, kad tai aktyvūs, bendrauti mėgstantys žmonės. Visi jie bendraminčiai, tad ir garbaus amžiaus moteris, ir moksleivis suranda bendrą kalba, turi ką pasakyti vienas kitam.
Vakarienė prie laužo
Pirmą dieną į stovyklą atvykę savanoriai susipažino ir ne tik žodžiais prisistatė. Kiekvienos organizacijos atstovai parengė savo prisistatymų stendus.
Susipažinę su stovyklos programa savanoriai vakarieniavo prie laužo, paskui žiūrėjo daugelį sujaudinusius filmus savanorystės temomis. „Darykime gerus darbus avansu“, – sakė vieno filmo herojus berniukas ir kvietė tėvus prisijungti prie labdaringos veiklos.
Antradienio rytą stovyklautojai sutiko pirmąja mankšta gamtoje. Ją vedė Panevėžio liberalaus jaunimo organizacijos savanoris Ignas Ardinavičius.
21 metų vaikinas į savanorišką veiklą įsitraukė dar būdamas mokiniu. Kai per tikybos pamoką mokytoja pasiūlė nueiti į senelių namus ir padėti ten laiką leidžiantiems vienišiems žmonėms, jautrus moksleivis taip ir pasielgė. Dabar jis dažnai aplanko senelius, bendrauja su jais, visada yra laukiamas. Aktyvus savanoris dalyvauja ir kitoje veikloje, šis darbas jam labai patinka.
Po ryto mankštos Ignas su kitais savanoriais susitiko konferencijų salėje, čia visi drauge aptarė savanorystės motyvaciją, gerosios praktikos pavyzdžius, susipažino su savanorystės statistika.
Šiandien ir rytoj savanorių vasaros stovykloje numatyta aptarti dažniausiai kylančias praktines problemas, aiškintis jų sprendimo būdus, organizuoti žaidimą – protų mūšį „Aš esu savanoris“.
Stovyklautojai susitiks su kviestiniais svečiais – Šv. Juozapo globos namų direktoriumi Patriku Skrudupiu, Panevėžio miesto savivaldybės vyriausiuoju jaunimo reikalu koordinatoriumi Juozu Rageliu, Socialinių paslaugų centro atstove Danguole Sabuliene, organizacijos „Apskritasis stalas“ atstovu Borisu Bylinskiu ir kitais.
Stovyklautojai po keletą valandų per dieną praleis gamtoje, sportuos, važinės dviračiais, plaukios baidarėmis, diskutuos prie laužo.
Savanoriškos veiklos neatsisakys
„Sekundė“ pakalbino jaunąsias Ateitininkų organizacijos savanores, Juozo Balčikonio gimnazijos gimnazistes, būsimąsias abiturientes – Domantę, Dovilę ir Gabrielę.
Merginos prisipažino jau ne pirmus metus dalyvaujančios savanoriškoje veikloje, jos nežada atsisakyti ir baigusios gimnaziją, išvykusios studijuoti. Pagalba žmonėms tapo vienu iš gimnazisčių saviraiškos būdų.
Į savanorių vasaros stovyklą atvykusi viešnia iš Utenos Vida Starčikovienė sakė atstovaujanti dviem organizacijoms – Utenos krašto žmonių su negalia sąjungai bei Utenos lietuvių ir švedų draugijai.
Ši aktyvi moteris minint labdaros organizacijos „Maisto bankas“ dešimtmetį 2011-aisiais buvo įvertinta kaip geriausia savanorė, pelnė „Metų savanorės“ vardą. Ji savanoriška veikla užsiima ne tik labdaros, bet ir kultūros srityje.
Panevėžietė Danguolė į savanorystę įsitraukė praradusi darbą ir ilgai negalėjusi niekur kitur įsidarbinti. Be veiklos, moteris prisipažino, jautėsi prastai, atrodė, kad gyvenimas sustojo.
„Susitikusi pažįstamą nusistebėjau, kur ji taip skuba, juk darbo taip pat neturi. Ji papasakojo be veiklos nesėdinti, yra „Maisto banko“ savanorė, ir pakvietė mane kartu. Tapusi savanore pasijutau reikalinga, galėjau padėti kitiems, be to, čia dirbti labai malonu, kolektyvas puikus, susigyvenome kaip viena šeima“, – pasakojo Danguolė.
Plėtra Panevėžio regione
Projektą „Savanoriškos veiklos plėtra Panevėžio regione 2013 metais“ „Maisto bankas“ pradėjo ne šiaip sau.
Pasak V. Ilgiaus, atlikus tyrimus paaiškėjo, kad Panevėžio apskrities gyventojai visuomeninėje veikloje dalyvauja rečiau nei kitų didžiųjų Lietuvos miestų žmonės.
Didelę savanorių telkimo patirtį turintis „Maisto bankas“ nusprendė pakviesti aukštaičius aktyviau įsitraukti į savanorišką visuomeninę veiklą. Šis kolektyvas padės regiono nevyriausybinėms organizacijoms pritraukti daugiau savanorių, populiarins savanorišką veiklą, mokymuose didins savanorių ir juos koordinuojančių vadovų kompetencijas.
Panevėžio regiono savanoriai vasaros stovykloje semiasi žinių apie efektyvų veiklos organizavimą, savanorių teises ir pareigas.
Žiemos pradžioje „Maisto bankas“ tas organizacijas žada sukviesti į iškilmingą Tarptautinės savanorių dienos minėjimą. Gruodžio 5 dieną Aukštaitijos sostinėje bus teikiami apdovanojimai labiausiai nusipelniusiems rajono visuomenininkams, be atlygio triūsiančius aktyvistus pagerbs savivaldybių vadovai.
„Maisto banko“ Panevėžyje vadovė A. Čeponienė tikisi, kad per projektą pavyks pagyvinti regiono gyventojų susidomėjimą socialine veikla. „Esu tikra, kad laisvo laiko be atlygio prisidėti prie gerų darbų gali rasti ir jaunas, ir senas“, – teigia vadovė.
*****
Faktai
- Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ yra viena geriausiai žinomų ir efektyviausiai veikiančių savanoriškų labdaros organizacijų.
- Panevėžio regione „Maisto bankas“ dirba nuo 2006 metų. Bendradarbiaujant su socialinėmis organizacijomis, kasmet rengiamos „Maisto banko“ akcijos.
- Šio fondo savanoriai kasdien surenka paramą maistu iš prekybos centrų ir ją išdalija nepasiturinčius gyventojus globojančioms socialinėms organizacijoms.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
