Nedaug vertybių galima prilyginti akių šviesai. Tai pirmiausia, be abejo, patvirtintų kiekvienas dėl traumos ar ligos priverstas gyventi žmogus su vis labiau silpstančiu regėjimu arba, dar blogiau, visai jo netekęs. Ne veltui sakoma: „Saugok kaip savo akį“.
Svarbiausia – akys
Kaip teigia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centro direktorius Aloyzas Vilimas, Panevėžyje aklųjų ir silpnaregių skaičius per penkerius metus beveik nepakito. Tačiau, atrodo, kad ateityje regėjimo negalios žmonių bus mažiau.
Nors pastaruoju metu daugėja besiskundžiančiųjų įvairiais regėjimo sutrikimais, silpnaregių ir aklųjų yra mažiau nei prieš kelis dešimtmečius. Silpnaregiais vadinami žmonės, kurie net su jiems pritaikytais akiniais gali matyti vos 30 procentų.
Medicinos pažanga, gerėjanti diagnostika mažina regėjimo negalios asmenų skaičių, bet vis tiek negali padėti visiems.
Akluosius ir silpnaregius vienijančiame LASS Panevėžio skyriuje šiuo metu yra per tris šimtus narių – regėjimo negalią turinčių žmonių. Dažnam jų be kito pagalbos sunku atlikti paprasčiausius darbus, lankytis įstaigose, tvarkyti dokumentus ir kt.
Perskaito ir palydi
„Jau antrus metus sąjungos nariams teikiame asmeninio asistento paslaugas“, – sako A. Vilimas. Tęstiniam socialinės reabilitacijos paslaugų projektui lėšų skyrė miesto Savivaldybė, prie projekto įgyvendinimo prisideda ir LASS Panevėžio regiono centras.
„Dabar kiekvienas silpnaregis ar aklasis gali prireikus išsikviesti padėjėją – skaitovą, palydovą. Asistentas perskaitys raštus, padės užpildyti dokumentus, palydės kur reikia, padės sutvarkyti reikalus“, – dėsto direktorius. Per metus asmeninio asistento paslaugų prireikia daugiau kaip 150 regėjimo negalią turinčių žmonių.
A. Vilimas sako, kad neįgaliesiems dar teikiamos ir asmens higienos paslaugos, joms Savivaldybės skiriamų pinigų neužtenka, naudojamos įstaigos lėšos. Asmens higienos paslaugos – drabužių skalbimas, kiti buities rūpesčiai. Jeigu reikia, padėjėjas gali neįgalųjį numaudyti, nudažyti plaukus.
A. Vilimo teigimu, beveik šimtas aklųjų ir silpnaregių aktyviai dalyvauja sąjungos veikloje. „Žmonėms reikalinga ir kūrybinė, ir dvasinė veikla. Centre veikia penki saviveiklos kolektyvai, vienas jų folkloro ansamblis „Pajauta“ žinomas ne tik mieste, jis skina laurus šalies ir net tarptautiniuose festivaliuose“, – pasakoja direktorius.
Užimtumo centre veikiantis amatų būrelis turi savo gerbėjų ir lankytojų. Du kartus per savaitę į užsiėmimus ateinantys žmonės mokosi dirbti įvairiomis technologijomis, kuria rankdarbius, veža juos į parodas, muges, sulaukia nemažai dėmesio. „Kai kurios šiuos rankdarbius kuriančios moterys nemato, yra visiškai aklos“, – sako A. Vilimas.
Susikaupė daug klausimų
Vis dėlto, kaip ir daugumai negalios žmonių, akliesiems ir silpnaregiams svarbiausi sveikatos klausimai. Todėl LASS Pasvalio skyrius į susitikimą buvo pakvietęs Panevėžio teritorinės ligonių kasos specialistus ir norėjo iš pirmų lūpų išgirsti aktualią informaciją, skirtą regėjimo negalią turintiems asmenims.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Laima Sakalauskienė akcentavo, kad regėjimo negalią turintiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos kaip daugeliui apdraustųjų, tačiau taikomos papildomos lengvatos, pavyzdžiui, kompensuojami akinių lęšiai ir vaikams, ir suaugusiesiems.
Neįgalieji prašė specialistų atsakyti į klausimus, susijusius su dantų, sąnarių protezavimu, medicinine reabilitacija, vaistų kompensavimu, mokėjimu už paslaugas ir kt.
Susirinkusieji teiravosi, ar kompensuojami antibiotikai, kuriuos reikia vartoti po gydymo vaistais, skirtais geltonosios dėmės degeneracijai pristabdyti, taip pat lašai glaukomai gydyti. Žmonėms buvo įdomu, kodėl tenka primokėti, jei kompensuojama šimtu procentų, ar yra ribos, kiek gydymo įstaigos gali išrašyti kompensuojamųjų vaistų ir kt.
Specialistai paaiškino, kad sutartyse su gydymo įstaigomis numatytos lėšos kompensuojamiesiems vaistams, tačiau niekada nepasakoma gydytojui, kad jis nerašytų vaistų, nes baigėsi pinigai. Taip pat buvo paaiškinta, kad jeigu skiriama medicininė reabilitacija, bet norimu metu nėra galimybės išsiųsti paciento į sanatoriją, gydymo įstaigos gali jį įrašyti į eilę.
Laukia permainų
Gana dažnai, pasak L. Sakalauskienės, sulaukiama klausimų apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamus akių lęšiukus, reikalingus atliekant kataraktos operaciją. Svarbu žinoti, kad šiuos lęšiukus Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos perka centralizuotai, o kataraktos operacijos atliekamos nemokamai.
Tačiau jau svarstoma galimybė nuo 2014 metų keisti su kataraktos operacijomis susijusią tvarką, tai yra nustatyti, kad lęšiukus pirktų pačios gydymo įstaigos, o ligonių kasos joms mokėtų ir už operacijas, ir už lęšiukus.
„Laukiame, kad ligoninė greičiau galėtų pati pirkti lęšiukus. Dabar, kai jie perkami centralizuotai, dažnam ligoniui už lęšiuką reikia mokėti savo lėšomis, nes tokio, kokio reikia, nėra. Centralizuotai paprastai perkami patys populiariausi, dažniausiai naudojami, o silpnesnėms akims jie netinka. Sumokėjus už lęšiuką savo pinigus, dažnai tenka nueiti vargo kelius, kol pavyksta gauti kompensaciją“, – sako LASS regiono centro direktorius A. Vilimas.
Į susitikimą atėjusiems žmonėms taip pat buvo įdomu sužinoti apie vaistų glaukomai gydyti skyrimą, kompensavimą, kompensuojamųjų vaistų naudojimą stacionare ir sanatorijose, geltonosios dėmės degeneracijai pristabdyti ne taip seniai pradėtus naudoti vaistus, kuriuos, centralizuotai perkamus, gauna dvi įstaigos – Kauno ir Santariškių klinikos. Šie į akies obuolį leidžiami vaistai pristabdo ligą.
Turintieji regos negalią domėjosi ir apie akių protezavimą. Panevėžio teritorinės ligonių kasos specialistė pabrėžė, kad kompensuojami tik individualiai asmeniui pagaminti akių protezai, priminė, kas kiek laiko galima nemokamai protezuoti akis suaugusiesiems ir vaikams.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
