Žolinė – Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena. Vieniems ji tiesiog dar vienas laisvadienis, kitiems – atsisveikinimo su vasara, o dar tretiems – katalikiška šventė, turinti gilias šaknis.
Plaukė maldininkų minios
Kaip ir kasmet rugpjūčio 15-ąją iš atokiausių visos Lietuvos kampelių tikintieji traukė į Krekenavos Žolinės atlaidus. Prieš pat svarbiausias mišias automobilių ir žmonių kolonos nusidriekė nuo pat įvažiavimų į miestelį ir užkimšo visas gatves. Net dangumi plaukę grėsmingi debesys ir vėliau užklupęs lietus neišgąsdino maldininkų.
Kaip teigė Krekenavos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų mažosios bazilikos ir parapijos klebonas teologijos mokslų daktaras Gediminas Jankūnas, šių metų Žolinės atlaidai skirti net kelioms garbingoms sukaktims: 1863-iųjų sukilimo 150-mečiui, žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui, palaimintojo Jono Pauliaus II kelionės Lietuvoje 20-mečiui bei Tikėjimo metams. Istorija nesidomintiesiems gali pasirodyti, kad šios garbingos datos su Panevėžio rajono pakraštyje esančiu Krekenavos miesteliu mažai ką turi bendro, tačiau iš tiesų labai glaudžiai susijusios.
„Vienas iš 1863-iųjų metų sukilimo vadų buvo tuo metu Krekenavoje kunigu dirbęs Antanas Mackevičius. Jo garbei vyskupo Jono Kaunecko iniciatyva bus pastatyta ir pašventinta medinė skulptūra. Mes švenčiame ir žemaičių krikšto jubiliejų, nes kažkada Krekenava iki Nevėžio priklausė Žemaičių vyskupijai“, – netikėtas istorines sąsajas atskleidė G. Jankūnas.
Į Žolinė atlaidus tikintieji traukė pamatyti ir palaiminimo gauti iš naujojo Panevėžio vyskupo Liongino Virbalo. Dvasininkui tai buvo pirmieji atlaidai ir proga susipažinti su parapijiečiais.
Pagalba – iš jaunimo rankų
Šiais metais atlaidai išsiskyrė ir tuo, kad klebono G. Jankūno iniciatyva buvo suburta krikščioniško jaunimo stovykla „Žolynėlis“. Apie dvidešimt jaunuolių stengėsi, kad tikintieji būtų priimti kuo šilčiau ir svetingiau. Kaip „Sekundei“ pasakojo Panevėžio vyskupijos jaunimo centro jaunimo programų koordinatorius Andrius Meškauskas, kviesdami Krekenavos jaunimą įsitraukti į parapijos veiklą ir prisiimti dalį atsakomybės už savo bendruomenę, jie net nesitikėjo, kiek daug bus norinčiųjų.
„Deja, ir mūsų galimybės ribotos. Daugelis jų apie savanorystę yra tik girdėję, bet džiaugiuosi, jog supranta, kad tai kažkas daugiau nei tik darbo jėga. Juk ir Jėzus ėjo tarnauti žmonėms be jokio atlygio“, – sakė A. Meškauskas.
Žolinės šventė, anot jaunimo programų koordinatoriaus, jauniems žmonėms yra suprantama tiek, kiek ji buvo švenčiama šeimoje, aplinkoje. Ir kaltinti jaunimo, kad jam religinės šventės neįdomios arba jos švenčiamos ne taip, kaip derėtų, negalima. Deja, daugeliui žmonių Žolinė yra daugiau galimybė pasižmonėti, aplankyti turgų, nesigilinant į tikrąją šios šventės prasmę.
„Žmonės šią dieną į bažnyčią skuba nešini žolynais, vaisiais. Tai yra padėka Dievui, tačiau reikėtų tuos žolynus praskleisti ir pažvelgti kiek giliau, kad Žolinė – tai visų pirma Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė“, – kalbėjo savanorių koordinatorius.
Savanoriai prieš svarbiausias vidurdienio mišias šventoriuje dalijo Krekenavos bendruomenės narių surinktus ir sudžiovintus žolynus, rūpinosi, kad visi tikintieji turėtų geriamojo vandens, rastų kur prisėsti. Iš vyresniosios kartos mokėsi pinti vadinamąjį bromą. Ligonių dieną jie ruošiasi aplankyti ir vienišus senelius, gyvenančius globos namuose, pasirūpinti, kad jie galėtų nuvykti į Dievo namus.
Tikimasi, kad tokie krikščioniško jaunimo susibūrimai prieš didžiuosius Žolinės atlaidus taps gražia tradicija ir kartu pamoka jauniems žmonėms, kad savo laisvalaikį galima leisti daug prasmingiau.
„Bandysime parodyti, kad gali būti ir kitaip – ne tik sėdėti ir nieko neveikti ar gerti alų ir spjaudyti saulėgrąžas. Mes siūlome alternatyvą“, – jaunus žmones įsitraukti į prasmingą veiklą ragino A. Meškauskas.
Pasisėmė gerosios energijos
Prieš pat vidurdienio mišias, kai maldininkų atsineštus žolynus šventino naujai išrinktas vyskupas ordinaras Lionginas Virbalas, prie maldos namų nusidriekė tikinčiųjų eilės, netilpusieji bažnyčioje iškilmingų mišių klausėsi prisėdę ant šventoriuje sustatytų suolų ar net jo prieigose.
Iš įvairių Lietuvos kampelių suvažiavę tikintieji plūdo pasisemti Dievo malonių, kiti – tiesiog pabendrauti su artimaisiais.
Iš Kauno atvykusi Vitalija pasakojo, kad Žolinė – ne tik jai ir jos šeimai svarbi šventė, bet ir viena iš nedaugelio galimybių susibėgti plačiai giminei, išsibarsčiusiai ne tik Lietuvoje.
„Jeigu tik yra galimybė, per Žolinę atvykstu į Krekenavą, savo gimtinę, kur gimiau ir užaugau. Mūsų šeimos tradicija yra per Žolinę suvažiuoti į mano tėvų namus. Jau ketvirta karta stengiasi šių tradicijų nelaužyti“, – pasakojo Vitalija.
Net iš Žemaitijos, Skuodo, pas Kėdainiuose gyvenančią seserį atvyko ir Zita. Moteris pasakojo, kad Krekenavos Žolinės atlaiduose lankosi pirmą kartą, tad jai viskas nepaprastai gražu ir šilta.
„Žolinė man pirmiausia asocijuojasi su benubėgančia vasara. Esu čia pirmą kartą, tad viskas labai gražu“, – sakė Zita.
Pirmą kartą atlaiduose lankėsi ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Regina Bučinskienė. Moteris teigė, kad didelės minios žmonių ir didžiuliai renginiai jai niekada nepatiko, tačiau šįkart – kiek kitaip.
„Man daug žmonių nepatinka, bet kai tokiose šventėse daug žmonių, atrodo, kad lietuvių tauta bent jau tomis dienomis nebūna išsiblaškiusi ir pikta. Žmogus, einantis į Dievo namus, turbūt nesineša širdy ir mintyse blogų kėslų. Jaučiuosi čia pasisėmus gerosios energijos“, – kalbėjo R. Bučinskienė.
Didieji Žolinės atlaidai, prasidėję trečiadienio, rugpjūčio 14 dienos, vakarą, tęsis savaitę, iki kito trečiadienio. Penktadienį Krekenavos bazilika laukia didelio būrio dvasininkų iš visos Lietuvos, šeštadienį į pamaldas bus kviečiamos miestų ir miestelių bendruomenės, valdžios atstovai, o sekmadienį – šeimos. Tądien mišias aukos popiežiaus atstovas Baltijos šalims apaštalinis nuncijus Luidžis Bonacis. Pirmadienis – ligonių ir „Carito“ diena, antradienis – bažnytinių organizacijų ir judėjimų, o trečiadienis – jaunimo diena.
*****
Piligrimų traukos centras
Krekenava nuo senų laikų garsėja Žolinės atlaidais, sutraukiančiais keliolika tūkstančių žmonių. Šių atlaidų centras – malonėmis garsėjantis Dievo Motinos paveikslas. Krekenavos Dievo Motina giesmėse, kurias iš lenkų kalbos išvertė ir suredagavo Pirmojo pasaulinio karo metu Krekenavoje gyvenęs lietuvių literatūros klasikas Maironis, apgiedama kaip Dangaus Karalienė, Karalienė į dangų paimtoji, Dangaus Vartai, Gelbėtoja nuo blogio ir pražūties, Nusidėjėlių gynėja. Į ją kreipiamasi litanijos kreipiniais, jos šaukiamasi rožinio malda. Su neblėstančiu pamaldumu stebuklingajai Dievo Motinai siejamas ir visais laikais išlaikytas gyvas krekenaviečių tikėjimas, jų kova už tikėjimo laisvę.
Net sovietiniais laikais, kai Žolinė buvo paskelbta darbo diena ir maldininkai buvo baudžiami už vykimą į atlaidus, jų susirinkdavo tūkstančiai. Sovietmečiu į Krekenavos šventovę užsukdavo ir Eucharistijos bičiulių būreliai, keliaudavę po Lietuvą su rožinio malda už Tėvynės atgimimą.
1999 m. rugsėjo 8 d. popiežius Jonas Paulius II suteikė visuotinius atlaidus maldininkams, aplankantiems Krekenavos šventovę bet kurią dieną per Žolinės aštuondienį, švenčiamą nuo rugpjūčio 15 iki 22 d., bet kurio mėnesio 15 d. ir per Šv. Antano Paduviečio atlaidus – birželio 13 d. (keliama į artimiausią sekmadienį). Atlaidų dienomis, ypač rugpjūčio 15 d., tūkstančiai maldininkų užplūsta miestelį, daugybė kunigų klauso išpažinčių.
Krekenavos šventovė 2009 m. kovo 11 d. sujungta ypatingos giminystės dvasiniais ryšiais su Popiežiškąja didžiąja Marijos Bazilika Romoje. Tai pirmoji Lietuvoje ir kol kas vienintelė dukterinė šios Bazilikos šventovė, įrašyta į Bazilikos lentas kaip filija. Ta proga Apaštališkoji penitenciarija suteikė visiems laikams visuotinius atlaidus, švenčiamus Švč. M. Marijos Snieginės dieną, per Žolinę, per visas Švč. M. Marijos iškilmes, kartą per metus maldininko pasirinktą dieną ir kaskart, kai būrys maldininkų aplanko Krekenavos šventovę.
2011 m. rugpjūčio 15 d. per Žolinę Krekenavos bažnyčiai popiežiaus Benedikto XVI sprendimu suteiktas mažosios bazilikos statusas.
Lina DRANSEIKAITĖ
