Iš vyskupo pareigų pasitraukęs Jo Ekscelencija Jonas Kauneckas tikinčiųjų dvasią palaiko ir į žmonių širdis beldžiasi ne tik maldomis, pamokslais, bet ir dovanomis iš asmeninių santaupų.
Nusilenkė dvasiniam vedliui
Dvasininko pastangomis šiais metais į garsiuosius Žolinės atlaidus Krekenavoje suplūstantys tikintieji bazilikos šventoriuje išvys naują sakralinio meno kūrinį.
Čia pastatyta žinomo medžio skulptoriaus Adolfo Teresiaus sukurta šešių metrų aukščio Kristaus surištomis rankomis medžio skulptūra, skirta kunigo kankinio, vieno iš 1863 metų sukilimo vadų Antano Mickevičiaus, atminimui.
Vyskupas emeritas menininkui užsakė sukurti paminklą ir finansavo darbą asmeninėmis lėšomis, kad primintų žmonėms, kokią neįkainojamą dovaną – laisvę – jiems dovanojo tokie žmonės kaip A. Mickevičius.
Šis dvasininkas, paskyręs gyvenimą Lietuvos išvadavimui iš rusų priespaudos, yra J. Kaunecko dvasinis vedlys, įkvėpęs kovoti su sovietine sistema.
Kaip žinoma, J. Kauneckas užsiėmė ne tik pastoracine veikla, bet aktyviai kovojo už tėvynės ir Bažnyčios laisvę, leido ir platino antisovietinę spaudą. Prezidentas V. Adamkus Jo Ekscelenciją yra apdovanojęs Vyčio Kryžiaus ordinu.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečio proga už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant nepriklausomą valstybę, už kovą dėl Tautos laisvės okupuotoje Lietuvoje buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Vyskupas emeritas 150-ųjų sukilimo metinių proga nusprendė A. Mickevičiaus atminimą įamžinti Krekenavoje. Čia sukilėlių vadas 1853–1855 metais dirbo vikaru.
Nesiryžo aprengti raudonai
J. Kauneckas į skulptorių A. Teresių kreipėsi žinodamas, kad šis menininkas įvykdys užsakymą tobulai.
„Užtenka pamatyti Berčiūnuose įspūdingą jo Kryžiaus kelio koplytstulpių ansamblį“, – tikino dvasininkas.
Be to, A. Teresių vyskupas emeritas pažįsta daug metų. J. Kauneckui kunigaujant Žemaitijoje būsimasis skulptorius buvo įsitraukęs į eucharistinę veiklą, juodu yra daug kalbėję apie A. Mickevičių.
Kaip turi atrodyti skulptūra sukilėlių vadui, dvasininkas palikęs spręsti menininkui, pats jokių reikalavimų nekėlė. J. Kauneckui iš karto patiko skulptoriaus idėja A. Mickevičių pavaizduoti kaip Kristų surištomis rankomis, vedamą nukankinti.
Vyskupui emeritui priimtina buvo ir skulptūros autoriaus mintis drabužius, kuriuos vilki Dievo sūnus, nudažyti raudonai, tačiau kai menininkas persigalvojo ir raudonai nudažė tik koplytstulpio stogelį, nesistengė jo perkalbėti.
A. Teresius prisipažino nenorėjęs raudona spalva suerzinti tų, kuriems ji asocijuojasi tik su sovietmečiu.
„Iš tiesų man šiek tiek gaila. Raudona spalva simbolizuoja kančią. Evangelijoje rašoma, kad Kristus vilkėjo raudonus drabužius. Kita vertus, jeigu žiūrėsime ne religiniu aspektu, raudona yra karališka spalva“, – dėstė menininkas.
A. Teresius svarsto, kad raudonus drabužius vilkinčio Kristaus skulptūra būtų organiškai įsikomponavusi didelėje Krekenavos bazilikos šventoriaus erdvėje.
Krekenavos bazilikos rektorius Gediminas Jankūnas teigia, kad tikintieji dėkingi vyskupui emeritui už tokią dovaną. Koplytstulpis A. Mickevičiui bus atidengtas ir pašventintas rugpjūčio 16-ąją, Kunigų dieną.
Beje, bazilikos šventoriuje jau stovi anksčiau pastatyta skulptūra 1941-ųjų kankiniams, gynusiems bažnyčią nuo sovietinių okupantų, atminti.
Popiežius Jonas Paulius II Krekenavos kankinius yra įtraukęs į XX amžiaus kentėtojų sąrašą, o Krekenavos bazilika įtraukta į Jono Pauliaus II piligrimų kelią.
Maldininkams padės savanoriai
Žolinės atlaiduose Krekenavoje rugpjūčio 14–21 dienomis pamaldose dalyvaus naujai išrinktas Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas.
Rytoj, pirmąją atlaidų dieną, bus minimos bazilikos konsekravimo metinės, atlaidai prasidės 18 valandą.
Didžiąją atlaidų dieną, rugpjūčio 15-ąją, bus meldžiamasi už XXI amžiaus popiežius: Joną Paulių II, Benediktą XVI ir Pranciškų. Visą dieną prie bazilikos veiks tautodailininkų mugė, 14 valandą aikštėje prie bazilikos skambės sakralinė muzika, bus skaitoma poezija. Vakare miestelio aikštėje koncertuos grupė „Dinamika“.
Rugpjūčio 16-ąją, penktadienį, per Kunigų dieną bus meldžiamasi už Panevėžio vyskupijos ganytojus.
Rugpjūčio 17 diena, šeštadienis, yra Bendruomenių diena. Rektorius G. Jankūnas kviečia apsilankyti Panevėžio vyskupijoje veikiančias miestų, miestelių, kaimų bendruomenes, savivaldos atstovus.
Tą dieną atlaiduose dalyvaus arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
Rugpjūčio 18 dieną, sekmadienį, Šeimų dieną, Krekenavoje laukiama apaštališkojo nuncijaus Baltijos šalims Luidžio Bonacio.
Rugpjūčio 19-oji – Ligonių ir „Carito“ diena, rugpjūčio 20-oji – Bažnytinių organizacijų, maldos grupių diena. Šiomis dienomis į Krekenavą atvyks vyskupai Genadijus Linas Vodopjanovas ir Eugenijus Bartulis.
Paskutinė atlaidų diena, rugpjūčio 21-oji, skirta jaunimui. Laukiama vyskupo Remigijaus Norvilos.
Kunigas G. Jankūnas sakė, kad šiemet pirmą kartą tikintiesiems, piligrimams talkins savanoriai.
Krekenavos jaunuoliai nuo 15 iki 30 metų yra susibūrę į katalikiško jaunimo iniciatyvinę grupę „Žolinėlis“. Šiuo metu stovyklaujantys jaunuoliai lanko senelių namų gyventojus, ruošia suvenyrus, stato spektaklį.
Vadinamąją didžiąją atlaidų dieną Krekenavoje laukiama kelių tūkstančių maldininkų. Manoma, kad per visas atlaidų dienas miestelyje apsilankys arti dviejų dešimčių tūkstančių tikinčiųjų.
*****
Istorija
1863 m. pavasarį Lietuvoje prasidėjo sukilimas prieš carinės Rusijos priespaudą. Carinio teismo teigimu, Antano Mackevičius pirmasis iškėlė sukilimo vėliavą Lietuvoje. Jis pirmas išsakė nepriklausomos Lietuvos idėją. Kovo 20 d. Paberžės bažnyčioje jis perskaitė sukilėlių manifestą, kuriame gyventojai raginami sukilti, kad būtų atkurtas nacionalinis valstybingumas, pripažintos liaudies pilietinės teisės, nemokamai suteikta žemės. Po to jis nuskubėjo į kleboniją, kur nusimetęs sutaną apsivilko trumpais kailiniais, susiveržė diržu ir prisikabino pistoletą.
A. Mackevičius surinko apie 250 ginkluotų žmonių būrį ir ėmė jam vadovauti. Medžiokliniais šautuvais ir dalgiais ginkluotus 8–15 tūkstančių sukilėlių malšino beveik 145 tūkstančiai caro kareivių. 1863 m. lapkričio 26 d. netoli Vilkijos, Lebedžių kaime, įvyko paskutinis A. Mackevičiaus sukilėlių būrio mūšis. Gruodžio 17 d. kunigas suimtas ir pristatytas į Kauno kalėjimą (dab. Maironio namas). Atsisakius išduoti sukilimo vadus, Michailo Muravjovo nutarimu sukilėlių vadui paskirta mirties bausmė pakariant. Nuosprendis įvykdytas Kaune, Ožeškienės g., 1863 m. gruodžio 28 dieną.
Inga SMALSKIENĖ
