Geri sprendimai dažnai būna nepopuliarūs. Bet jei nesustojama pusiaukelėje, rezultatais galiausiai būna patenkinti daugelis.
Birželio pabaigoje pradėta Vilniaus eismo ir viešojo transporto pertvarka sulaukė vidurvasariui nebūdingos kritikos lavinos. Kai kuriose svarbiose miesto gatvėse po visą eismo juostą buvo paskirta viešajam transportui ir taip sumažinta vietos likusiems eismo dalyviams. Nenuostabu, kad nuobodžiaujant grūstyje prie automobilio vairo būna pakankamai laiko mintyse su žemėmis maišyti reformos sumanytojus.
Artėjant rudeniui, kai po atostogų sugrįš tūkstančiai vilniečių, daugelis pranašauja chaosą. Bet tai – požiūrio reikalas. Chaosu galima vadinti iki šiol egzistavusią viešojo transporto sistemą: mikroautobusai priešais autobusus ir troleibusus susirenka mokius keleivius, o vakare, kai keleivių itin mažai, juos vežioja tušti troleibusai. Nuostolius dengia visi, net ir tie, kurie niekada nesinaudoja viešuoju transportu.
Išsivysčiusiose pasaulio šalyse su pernelyg dideliu automobilių skaičiumi miestų gatvėse dažnai kovojama principu „kuo blogiau, tuo geriau“. Vyriausybės ir savivaldybės taiko įvairiausius būdus apsunkinti gyvenimą individualių automobilių vairuotojams – nuo eismo apribojimų iki mokesčių bei rinkliavų.
Japonija, kurios sostinėje Tokijuje gyvena per 34 mln. žmonių, tačiau eismas yra gana ramus, turi savo problemos sprendimo receptų. Didžiausias leistinas greitis miestuose siekia 30–40 km/val. Užmiestyje – ne daugiau kaip 60. Greitkeliuose – nuo 80 iki 100 km/val. Greitkeliai mokami ir nuo Vilniaus iki Palangos lygiam atstumui įveikti reikėtų pakloti daugiau nei 200 litų. Į vieną pusę.
Vieta automobiliui prie namų kainuoja nuo 200 litų per mėnesį provincijos miestelyje iki gerokai per 1000 litų Tokijuje. Trumpalaikis transporto priemonių statymas miestuose gali kainuoti ir po keliasdešimt litų už 15 minučių. Mašinų savininkai moka kasmečius mokesčius, skaičiuojamus pagal variklio galingumą. Už privalomąją techninę apžiūrą tenka mokėti dar po 4–5 tūkst. litų. Brangu net ir įvertinus tai, kad vidutinis atlyginimas Japonijoje daugiau nei tris kartus didesnis nei Lietuvoje.
Tad, iš pirmo žvilgsnio, sostinės savivaldybės pradėta reforma yra sveikintina, tačiau tarus A reikia nedelsti ištarti ir B. Apsunkinus gyvenimą automobilių vairuotojams ir keleiviams, reikėtų pateikti patogias alternatyvas – nemokamas automobilių aikšteles miesto pakraščiuose, patogų ir švarų viešąjį transportą ir, ilgai nedelsiant, naujų rūšių transportą – modernų tramvajų ar metro.
Opozicijos kritika
Vilniaus savivaldybės tarybos narys konservatorius Vidas Urbonavičius pritaria, kad problemą reikėjo spręsti, tačiau būdus vadina netinkamais: „Reforma buvo numatyta dokumentuose ir buvo logiška. Turėjo būti paskelbtas tarptautinis konkursas naujai transporto priemonei parinkti. Dabar nauja transporto priemone pavadino greituosius autobusus, nors tai – nieko panašaus.“ Tai reiškia, kad Vilnius neturi naujos rūšies transporto, kuris būtų patogus, greitas ir sugebėtų vežti didelius keleivių srautus.
V. Urbonavičius vadovauja Vilniaus miesto tarybos narių grupei, kuri analizuoja galimybę įdiegti metropoliteną. Ji esą ne kartą siūlė merui skelbti konkursą (už kurį, kaip leidžia Viešųjų pirkimų įstatymas, sumokėtų jame dalyvausiančios įmonės) ir išsiaiškinti, kur galėtų būti metropolitenas ir kiek tai kainuotų.
„Kažkodėl meras visais įmanomais būdais vengia skelbti konkursą ir išsiaiškinti tuos dalykus. Aš manau, kad tuo metu paaiškėtų, kad transporto priemonė, kuri nesikerta su kitais srautais, būtų pigesnė nei tramvajus, kuris važinės bendram sraute“, – svarstė V. Urbonavičius.
Padėtis Strasbūre:
280 tūkst. gyventojų, apie 700 tūkst. – su priemiesčiais.
55,8 km ilgio 6 tramvajaus linijos.
69 tramvajaus stotelės.
94 tramvajai.
316 tūkst. keleivių per dieną.
252 autobusai ir 27 autobusų linijos.
9 „park-and-ride“ aikštelės, kuriose yra vietos 4200 automobilių.
40 dviračių laikymo vietų, kuriose yra vietų 800 dviračių.
Plėtojant tramvajų ir kitą viešąjį transportą, mieste sumažėjo automobilių srautas. Į miesto centrą mašinos visai neįleidžiamos. Ten, kur anksčiau važiuodavo transportas, dabar įrengtos pėsčiųjų zonos ir kavinės. Pastatyti mašiną aikštelėje kainuoja 3,2 euro. Bilietą tramvajui gauna visi automobilio keleiviai, tačiau važiuodami turi laikytis drauge.
