Šią savaitę turėtų paaiškėti antrojo stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. Nors didžioji dalis abiturientų jau pasirašė sutartis su pasirinkta aukštąja mokykla, dar nemažai jaunų žmonių nekantriai laukia žinių, nulemsiančių tolesnę jų ateitį. Nekantriai stojimo rezultatų laukia ne tik būsimųjų studentų tėvai, bet ir pačios aukštosios bei profesinės mokyklos. Mažėjant mokinių skaičiui, jos priverstos galvoti apie tolesnį savo likimą ar net išlikimą.
Tuštėja auditorijos
Kaip teigė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas, šiemet sulaukta maždaug 10 proc. mažiau norinčiųjų studijuoti aukštosiose mokyklose. Didžiųjų miestų universitetai studentų trūkumu skųstis neturėtų, tačiau mažesniuose miestuose šie pokyčiai turėtų priversti sunerimti kai kurias mokyklas. Jeigu nebus imamasi tam tikrų žingsnių, kai kurioms švietimo įstaigoms gali grėsti išnykimas.
„Dar 2–3 metus abiturientų nuosekliai mažės po 3000. Metai, kiti ir pačios aukštosios turės galvoti apie tam tikrą optimizavimą, jungimąsi“, – įsitikinęs P. Žiliukas.
Vienintelės Panevėžyje aukštosios universitetinės mokyklos Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto direktorius Žilvinas Bazaras kol kas komentuoti, kiek studentų ir kokias studijų programas pasirinko, atsisakė. Direktoriaus teigimu, tikrieji rezultatai paaiškės tik po trečiojo etapo. Dažniausiai studentai pirmiausia rašo Vilniuje ar Kaune esančių universitetų programas ir tik nepatekę į jas lieka studijuoti gimtajame mieste, todėl tikslus būsimųjų pirmakursių skaičius paaiškės tik rugpjūčio paskutinėmis dienomis. Šie skaičiai taip pat parodys, ar reikės imtis radikalių priemonių – jungti fakultetus ar uždaryti kai kurias studijų programas, kaip buvo svarstoma pavasarį.
Mokosi vyresni
Panevėžio kolegijos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rasa Glinskienė „Sekundei“ teigė, kad kol kas nerimo ženklų dėl mažėjančio studentų skaičiaus nėra. Abiturientų pastaraisiais metais mažėja visoje Lietuvoje, tai justi praktiškai visoms mokymo įstaigoms, Panevėžio kolegija – ne išimtis. Po pirmojo etapo pasirašyta 330 sutarčių su būsimaisiais studentais, daug vilčių dedama į antrąjį ir trečiąjį stojimo etapus.
„Apie 28 proc. įstojusiųjų per pirmąjį etapą dėl įvairiausių priežasčių neatvyko pasirašyti sutarčių, bet tokie skaičiai būna kasmet. Lyginant su pernai, šiemet buvo gerokai daugiau norinčiųjų studijuoti Panevėžio kolegijoje, tad tikimės jų dar sulaukti“, – vylėsi R. Glinskienė.
Kaip ir kasmet, pačios populiariausios lieka socialinio darbo, kineziterapijos, buhalterinės apskaitos, statybos specialybės. Tarp daugiausia studentų sutraukiančių studijų programų yra ir tik pernai pradėtos organizuoti logistikos vadyba, grožio terapija, teisė. Jau surinkta ir grupė pirmakursių, kurie mokysis elektroninio verslo technologijų. Šios studijų programos bus pradėta mokyti tik nuo šių mokslo metų.
„Populiarios ir tradicinės studijų programos, ir tik pirmuosius ar antruosius metus vykdomos. Jau turime surinkę grupę norinčiųjų ir į visai naują elektroninio verslo technologijų programą“, – sakė direktoriaus pavaduotoja.
R. Glinskienė pastebi, kad pastaraisiais metais vis daugiau sulaukiama studentų, kurie gimnazijas ar vidurines mokyklas baigę ne šiemet. Nors didesnioji dalis abiturientų jau įstojo į pasirinktas aukštąsias mokyklas, didelių vilčių dedama ir į kitus etapus ir vyresnio amžiaus studentus.
Laukia antros bangos
Priėmimo į aukštąsias mokyklas skaičius atidžiai seka ir profesinės mokyklos. Mat niekur neįstoję jaunuoliai kaip šiaudo griebiasi profesinio mokymosi. Panevėžio profesinių mokyklų vadovai teigė, kad norintieji studijuoti po dešimties klasių jau susitvarkė dokumentus, o baigusiesji vidurines mokyklas užplūsta birželį ir rugpjūčio pabaigoje, kai paaiškėja stojimo į aukštąsias rezultatai.
Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokyklos direktorė Laima Kairelienė teigė, kad mokinių trūkumą jaučia ir profesinės mokyklos.
„Po dešimtos klasės stojančiųjų gerokai sumažėjo, o baigusiųjų dvylika klasių stojimas dar nesibaigęs, todėl tikslių skaičių, kiek ir kokios programos mokysis, dar neturime. Rugpjūčio pabaigoje ateina turėjusieji pataisas ar kuriems teko perlaikyti egzaminus, neįstojusieji į kolegijas“, – sakė L. Kairelienė.
Pačios populiariausios studijų programos – virėjo bei padavėjo-barmeno. Ir mokytis jų daugiausia nori vaikinai.
Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinės mokyklos direktorius Tautvydas Anilionis „Sekundei“ teigė, jog iki plano – 175 studentų – dar trūksta kelių dešimčių, tačiau dar laukiama antros suaktyvėjimo bangos.
„Daugiametė patirtis rodo, kad didžiausias antplūdis būna birželio pabaigoj, o antroji banga – po Žolinės. Demografinė duobė Lietuvoje itin gili, ir pas mus studentų mažėja, tačiau, palyginti su kitų regionų profesinėmis mokyklomis, mūsų situacija nebloga“, – sakė T. Anilionis.
M.Rimkevičaitės technologinė mokykla tik antrus metus priima mokytis jaunuolius, baigusius vidurinę ar gimnaziją, tačiau susidomėjimas – didžiulis. Mokytis profesijos paslapčių ryžtasi net aukštojo mokslo diplomus turintys panevėžiečiai. Pasak direktoriaus, tai rodo, kad lengviau darbą susirasti turintiesiems profesiją, o ne tik diplomą.
„Profesinio mokymo populiarumas tik auga, turint mintyje, kad studentų Lietuvoje mažėja. Pagrindinė priežastis – profesijos diplomas leidžia daug lengviau integruotis į darbo rinką, aišku, jeigu žmogus nėra tinginys ir nori dirbti“, – mano T. Anilionis.
Lina DRANSEIKAITĖ
Anilionis
