„Visa tai džiazas“, – dainuoja Liza Minelli. Bliuzo žvaigždė iš Čikagos Ericas Davisas-Guitar perfrazuoja: visa tai bliuzas. Prieš koncertą Vilniuje atlikėjas IQ pasakojo apie iš dugno jį ištempusios muzikos esmę.
E. Daviso bičiuliai, atvykę į Čikagą iš kitų miestų ar šalių, visados jo prašo nuvesti ten, kur liejasi tikrasis bliuzas. Dažniausiai tos vietos, anot muzikanto, atrodo panašiai: prirūkyta landynė, daug alaus ar viskio ir jausmingos muzikinės išpažintys scenoje.
„Prieš kelerius metus mane paliko moteris, o aš dar to nepamirštu“, – dainuoja vokalistas. Per pauzę pasigirsta komentarai iš publikos: „Išsikalbėk, žmogau“, „Man irgi panašiai buvo“… Šiandien daugelis šiuolaikinių bliuzo atlikėjų įvairiose pasaulio dalyse primiršta vieną esminių šio muzikos stiliaus savybių – bendravimą su publika ir atvirą išsikalbėjimą apie ne visuomet malonias gyvenimo patirtis.
„Čikaga – tai bliuzo tėvynė, Meka, – pabrėžia E. Davisas. – Nors, kas yra Čikagos bliuzas, pasakyti negalėčiau, šiame mieste tiesiog galima geriau suprasti jo šaknis ir esmę.“ Pačiam E. Davisui-Guitar galimybės tai suvokti atsirado jau vaikystėje. Jo tėvas – būgnininkas ir klavišininkas – grojo su daugeliu bliuzo atlikėjų. Tose pačiose koncertų scenose tuo metu pasirodydavo ir gyva šio žanro legenda Buddy Guy. E. Davisas pamena, kai dar būdamas vaikas po vieno koncerto bare pribėgo prie tėvo ir pareiškė, kad nori mokytis groti bosine gitara. Vaikišką įnorį išgirdo kitoje baro pusėje sėdintis Buddy Guy ir berniukui patarė groti ne bosine, o elektrine gitara.
Buvimas toje pačioje terpėje su bliuzo žvaigždėmis ir pažintys su jomis paakino E. Davisą rinktis muziką, tačiau vaikystės svajonę kuriam laikui buvo nustelbęs paaugliškas maištas. Dabar muzikantas jau be nuoskaudų kalba apie tą laiką, kai gyveno neturėdamas tikslo ir tiesiog šlaistėsi Čikagos gatvėse. „Tuo sunkiu momentu mane ištempė bliuzas, – šypteli jis. – Muzikos kūrimas ir dainavimas tapo savotiška iškrova nuo visko, kas bloga man atsitiko. Galėdavau pasikalbėti su publika apie savo išgyvenimus ir emocijas. Atrodydavo, kad klausytojai visuomet mane supranta.“
Talentingam dainininkui ir gitaristui, negailinčiam jėgų savo pasirodymuose, greitai prilipo Guitar pravardė. Amerikietis taip prisistato ir gerbėjams. Lietuvoje muzikantui scenoje talkino italų bliuzo grupė „Luca Giordano Band“. Prieš septynerius metus sutikęs L. Giordano E. Davisas pastebėjo, kad šis atlikėjas turi savitą bliuzo sampratą, tačiau jis ir jo grupė – tikri profesionalai, todėl greitai „pagauna“, ko iš jų tikimasi, ir geba laisvai improvizuoti.
Paklaustas, kodėl vis dėlto su juo pasirodo europiečiai, o ne, pavyzdžiui, muzikantai iš Čikagos, atlikėjas tikino, kad, nepaisant žemynų, šalių ir miestų, kiekvieno žmogaus suvokimas apie bliuzą kitoks. „Kasdien ir mano bliuzas skiriasi: neužsiveda automobilis – bliuzas, paliko moteris – bliuzas… Visa tai bliuzas, gyvenimas yra bliuzas, priklauso, kiek jo mes į save įsileidžiame ir ką jis mumyse „užveda“. Amerikietis dar priduria, kad bliuzas negali būti skirstomas į juodaodžių ir baltųjų. Manieros ir temperamentas kiti, tačiau svarbiausia, kad esmė – tokia pat.
E. Davisas šiuo metu labiausiai susirūpinęs bliuzo ateitimi. Visi geriausi šio žanro atlikėjai jau solidaus amžiaus, o naujoji karta į bliuzą žvelgia labai liberaliai ir jį noriai maišo su kitais muzikos stiliais. Nors amerikietis ir pats mėgsta įvairią muziką, tačiau jaunus muzikantus, su kuriais dirba, moko išlaikyti tradicijas.
