Po šešerių metų valdžioje Donaldo Tusko centro kairės vyriausybė susidūrė su sunkumais
D. Tuskui sekasi geriausiai iš visų Lenkijos ministrų pirmininkų nuo komunizmo žlugimo. Jam vadovaujant šalis tapo kylančia ES žvaigžde ir užmezgė glaudžius bei nuoširdžius santykius su Vokietija, kuri yra svarbiausia Lenkijos prekybos partnerė ir ES galios centras. Ministras pirmininkas turi doro politiko vardą ir jam net pavyko apsaugoti savo centro kairės Pilietinės platformos (PP) partiją nuo korupcijos skandalų, kurie lydi daugelį Vidurio ir Rytų Europos šalių.
Ir vis dėlto nuo šių metų pradžios D. Tusko žvaigždė ėmė blėsti, nes lenkai vis labiau nerimauja dėl lėtėjančios ekonomikos ir vis labiau nusivilia vyriausybe, vengiančia diegti reformas. Beveik per visą euro krizę Lenkijos ūkio rodikliai buvo geresni nei šlubuojančių aplinkinių ūkių. Tačiau beveik du dešimtmečius nuolat augusi ekonomika pirmą šių metų ketvirtį tik per plauką išvengė recesijos. Nedarbas padidėjo 13,6 proc. „Sulėtėjimas pakirto D. Tusko kaip gero ekonomikos valdytojo reputaciją ir ima jaustis PP nuovargis“, – teigia Wawrzyniecas Smoczyńskis iš idėjų kalvės „Polityka Insight“.
Pastaruosius šešerius metus PP nepaliaujamai pirmavo apklausose, bet birželį viešosios nuomonės apklausos tarnyba CBOS pranešė, kad 26 proc. rinkėjų palaiko opozicinę partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (ĮT) ir tik 23 proc. atiduotų balsą už PP. Šį mėnesį ĮT kandidatas į Elbingo mero postą gavo 52 proc. balsų po to, kai referendumu buvo nušalintas jo pirmtakas iš PP. D. Tuskas kelis kartus vyko į Elbingą palaikyti savo partijos. Reikalavimą surengti referendumą dėl Varšuvos merės ir PP pirmininko pavaduotojos Hannos Gronkiewicz-Waltz nušalinimo pasirašė 232 tūkst. piliečių – beveik dvigubai daugiau, nei reikia. Liepos 22 d. šie parašai buvo perduoti rinkimų komisijai, kuri juos patikrins. (Praeityje tokiose nušalinimo iniciatyvose pasitaikydavo dešimtys tūkstančių negaliojančių parašų.) Varšuvos mero kėdė turi simbolinę reikšmę, panašiai kaip Londono mero postas, pasak Alekso Szczerbiako iš Sasekso universiteto, todėl šios PP figūros nušalinimas referendumu žymėtų tam tikrą takoskyrą.
Tuskas, Tuskas
Valdančiosios partijos silpnumu labiausiai pasinaudojo partija ĮT. Ji atsiribojo nuo konspiracijos teorijų apie 2010-ųjų lėktuvo avariją Smolenske, Rusijoje, per kurią žuvo tuometis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis ir dar 95 keleiviai. (L. Kaczyńskio brolis dvynys Jarosławas šiuo metu vadovauja ĮT.) Ankstesnė partijos vadovybė labiausiai garsėjo susiskaldymu ir nesutarimais, todėl dabar siekia atrodyti kaip atsakinga ūkio ir politikos valdytoja.
„Iki 2010-ųjų D. Tuskas turėjo pateisinamų priežasčių nediegti reformų“, – sako W. Smoczyńskis. Prezidentas L. Kaczyńskis ne kartą vetavo D. Tusko vyriausybės reformas. Bet 2011 m. laimėjęs antrus iš eilės rinkimus D. Tuskas galėjo imtis sunkių reformų, kaip antai apkarpyti brangią valstybinę ūkininkų draudimo sistemą arba kalnakasių pensijų privilegijas. Jis teisinasi turėjęs susitelkti į euro zonos krizę, bet labiau tikėtina, kad ministras pirmininkas reformų nenorėjo imtis dėl nepalankios visuomenės nuomonės apie ankstesniais metais priimtą sprendimą padidinti pensinį amžių. „Tai jį išgąsdino“, – tvirtina A. Szczerbiakas.
D. Tusko laukia rinkimai į partijos vadovo postą, apie kuriuos greičiausiai imta kalbėti siekiant sustiprinti politinės jėgos aktyvistų vienybę. Liepos viduryje 42 tūkst. PP narių gavo informaciją apie rugpjūtį prasidėsiančio balsavimo eigą ir apie kandidatus D. Tuską ir Jarosławą Gowiną, buvusį teisingumo ministrą, kurį balandį D. Tuskas atleido. J. Gowinas vadovauja konservatyviajai PP frakcijai, kuri nusivylusi liberalia D. Tusko pozicija dėl gėjų civilinių partnerysčių bei dirbtinio apvaisinimo ir, jų nuomone, nukrypimo nuo laisvosios rinkos politikos.
Vargu ar J. Gowinas turi galimybių įveikti D. Tuską. Rafałas Pankowskis iš Varšuvos „Collegium Civitas“ universiteto tvirtina, kad stodamas į kovą su dabartiniu partijos vadovu J. Gowinas labiau tikisi pareikšti savo poziciją nei laimėti. Savo pažiūromis labiau artimas konservatyviesiems katalikams iš ĮT, J. Gowinas gali su šalininkais perbėgti į šią partiją. Taip pat jis gali pamėginti sukurti savo partiją, galbūt susijungęs su „Svarbiausia – Lenkija“, atskilusia nuo ĮT, ir kitais pabėgėliais iš šių dviejų didžiųjų politinių jėgų.
D. Tusko koalicinė vyriausybė parlamente turi vos penkių balsų persvarą (ir keturių kitų parlamento narių paramą), todėl netekus parlamentarų jos pozicijos labai susvyruotų. Tačiau ilguoju laikotarpiu D. Tuskui praverstų vieningesnė partija, nes dabar jam dažnai tenka šokti viliotinį su dešiniuoju organizacijos sparnu. O svarbiausia jo užduotis yra pagyvinti ekonomiką ir iki 2015 m. rinkimų sustyguoti vyriausybę.
