Šią savaitę pirmą kartą su valstybiniu vizitu į Lietuvą atvyko Izraelio prezidentas Shimonas Peresas. Tai istorinis momentas abiem šalims – ilgą laiką Izraelio vadovai atsargiai žiūrėjo į Lietuvą, nors mūsų politikai nuolat stengėsi gerinti santykius.
Vis dėlto pastarųjų metų Lietuvos vidaus ir užsienio politikos sprendimai Izraelį galutinai įtikino, kad mes esame vieni aktyviausių jo rėmėjų tarptautinėje politikoje, o sudėtingi istorinių netekčių pripažinimo bei kompensacijų holokausto aukoms klausimai taip pat sprendžiami. Ypač prisidėjo praėjusios Vyriausybės pastangos išspręsti žydų turto kompensavimo problemą – 2011 m. buvo nuspręsta per artimiausią dešimtmetį Lietuvos žydų organizacijoms išmokėti 128 mln. litų kompensacijų už totalitarinių režimų nusavintą turtą. Pernai Vyriausybė patvirtino fondą, kuris skirstys lėšas, ir pervedė pirmuosius 3 mln. litų, numatytų skirti holokaustą ir sovietų terorą išgyvenusiems žydams.
Užsienio politikoje Lietuva taip pat akivaizdžiai rėmė Izraelio interesus. Lietuva buvo viena iš nedaugelio valstybių, 2011 m. pasisakiusi prieš Palestinos narystę JTO UNESCO, o 2012 m. susilaikė, kai JTO Generalinėje Asamblėjoje buvo sprendžiama, ar suteikti Palestinai narės stebėtojos statusą. Šiemet liepos 22 d., Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, ES užsienio reikalų taryba priėmė sprendimą įtraukti „Hezbollah“ karinio sparno organizaciją į teroristinių grupių sąrašą – šį sprendimą Izraelis taip pat pasveikino.
Litvakai – Izraelio elitas
Sh. Pereso vizitas Lietuvoje simbolinis ne tik pripažįstant gerėjančius abiejų šalių santykius, bet ir primenant istorines lietuvių ir žydų sąsajas. Pats Izraelio prezidentas yra litvakas, gimęs Vyšniavo miestelyje – vos 70 km nuo Vilniaus, dabartinėje Baltarusijos teritorijoje. Jo šeima persikėlė į Izraelį dar 1934 m., o Sh. Peresas pripažįsta, kad jam, kaip ir kitiems litvakams, Vilnius vis dar asocijuojasi su Šiaurės Jeruzale.
Prezidento politinė karjera neblogai iliustruoja bendrą litvakų įtaką ir pasiekimų tendenciją Izraelyje. Prieš Antrąjį pasaulinį karą ir po jo išlikę gyvi litvakai, kurie pasitraukė į besikuriančią Izraelio valstybę, tapo itin aktyvūs žydų politikoje. Pirmasis prezidentas Chaimas Weizmanas buvo litvakas, gimęs netoli Pinsko, Minsko gubernijoje. Antrojo prezidento Icchako Ben Cvi tėvai kilo iš Smurgainių, o trečiasis Izraelio vadovas Zalmanas Shazaras gimęs netoli Minsko, Miro miestelyje. Net keturi Izraelio premjerai – litvakai ar kilę iš litvakų šeimų.
Jau daugelį metų kalbama, kad litvakų sąsajos su Lietuva galėtų būti išnaudojamos efektyviau, tačiau tai nebūdavo realizuojama. Nemaža dalimi skeptiško litvakų požiūrio į Lietuvą priežastis buvo ir lietuvių nenoras pripažinti tautiečių vaidmenį žydų žudynėse bei ilgai atidėliojami sprendimai dėl kompensacijų už žydų prarastą turtą. Tad dažniau buvo girdimi žydų kaltinimai Lietuvai, o ne pagyros.
Vis dėlto pastaruoju metu santykių tonas ėmė keistis. „Jau iki Izraelio prezidento vizito buvo galima pastebėti, kad santykiai gerėja. Augo ir tarpusavio prekyba, ir investicijos“,– teigė Lietuvos prezidentės vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė. Anot jos, aukščiausio lygio vizitas, jei jis vyksta pozityviame fone, visuomet siunčia palankius signalus ir verslui, ir visuomenei.
Atšilimo ženklas?
Lietuvos ir Izraelio ekonominis bendradarbiavimas iki šiol nebuvo itin intensyvus. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2012 m. pabaigoje tiesioginės Izraelio investicijos siekė tik 59,36 mln. litų ir užėmė 30 vietą pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį. Žymiausia Izraelio investuotoja – farmacijos įmonė „Teva-Biotech Sicor“, gaminanti biofarmacinius preparatus. Lietuvos tiesioginių investicijų Izraelyje apskritai neužregistruota.
2012 m. Lietuvos eksportas į Izraelį sudarė 92,77 mln. litų, arba tik 0,12 proc. bendro Lietuvos eksporto. Iš Izraelio 2012 m. buvo importuota 53,12 mln. litų vertės prekių ir paslaugų, palyginti su 2011 m., padidėjo 30 proc., arba apie 0,06 proc. bendro Lietuvos importo.
Manoma, kad aukščiausio lygio Lietuvos ir Izraelio vadovų susitikimai pralauš ledus ir prisidės prie pozityvesnių mūsų šalies vertinimų. Ypač laukiama investicijų iš Izraelio, bendradarbiauti mokslo ir technologijų srityje.
„Geri ir glaudūs ryšiai su Izraeliu – Lietuvos interesas. Mes siekiame įvertinti skaudžias istorijos pamokas ir žvelgiame į ateitį, kurdami abipuse pagarba, supratimu ir draugyste pagrįstus dvišalius santykius“, – pranešime spaudai teigė D. Grybauskaitė. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Lietuva tęsia holokausto tyrimus ir toliau įvertina nacių nusikaltimus – atnaujinta tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti veikla, patvirtinta nacionalinė holokausto švietimo programa. Taip pat Lietuvos mokyklose ir vietos bendruomenėse įsteigta 90 tolerancijos centrų, kurie vykdo aktyvią švietimo veiklą, ugdo toleranciją ir kovoja su rasine, tautine bei kitokia neapykanta.
Ketvirtadienį Lietuvos ir Izraelio vadovai dalyvaus holokausto aukų pagerbimo ceremonijoje Panerių memoriale, o po pietų turi įvykti susitikimas su Lietuvos žydų bendruomene Vilniaus rotušėje. Sh. Peresui numatyta įteikti Vilniaus miesto garbės piliečio apdovanojimą.
