Japonija prakalbo apie būtinybę peržiūrėti savo gynybos strategiją. Daugiausia diskusijų kelia idėja numatyti galimybę prireikus smogti užsienyje esančioms priešo bazėms.
Liberalų demokratų partiją į pergalę Japonijos aukštųjų parlamento rūmų rinkimuose atvedęs ministras pirmininkas Shinzo Abe verčia pasaulį suklusti. Jis žinomas ne tik dėl savo bandymų gaivinti Japonijos ekonomiką, bet ir dėl noro peržiūrėti pacifistinę šalies politiką.
Liepos pabaigoje Japonijos vyriausybei įteikta išankstinė gynybos politikos ataskaita, kurioje teigiama, kad šalis turėtų stiprinti karines jūrų pajėgas, tobulinti priešraketinę gynybą ir įsigyti bepiločių lėktuvų. Galutinė ataskaita turėtų būti parengta iki metų pabaigos.
Orientacija į gynybą
Po Antrojo pasaulinio karo priimta Japonijos konstitucija šaliai palieka tik savigynos teisę. Vis dėlto dokumentas neatima iš teisės smogti priešo pajėgoms, jei nėra kitų galimybių užkirsti kelią pavojui.
Tačiau šalies politikai, laikydamiesi konstitucijoje nustatytos krypties, iki šiol savo kariuomenės neaprūpino tam tinkama ginkluote. Sh. Abe pirmą kartą per vienuolika metų padidino karines išlaidas. Jo teigimu, prie besikeičiančios saugumo situacijos Rytų Azijoje turi prisitaikyti ir Japonija.
Pagrindinė japonų nerimo priežastis – galbūt agresyvių valstybių kaimynystė. Kitame Japonijos jūros krante branduolinius bandymus atlieka ir karinę galią demonstruoja Šiaurės Korėja. Santykiai su Kinija išlieka įtempti nesutariant dėl Senkaku salų.
Nors Japonijos gynybos pajėgos yra vienos galingiausių Azijoje, kyla klausimas, ar taikios strategijos tąsa valstybei užtikrina visavertį saugumą. Dažnai Japonijos tema žiniasklaidoje pasisakantis Masačusetso universiteto profesorius Richardas Samuelsas galimus pokyčius šalyje vertina kaip natūralų taikymąsi prie regiono aktualijų.
„Mes jokiu būdu negalvojame apie priešo bazių puolimą, kol nesame užpulti patys“, – naujienų agentūrai „Reuters“ tvirtino anonimu norėjęs likti Gynybos ministerijos pareigūnas.
Japonija junginio „prevencinis smūgis“ vengia. Tačiau realybėje karinės pajėgos gali būti naudojamos ir užsienyje esančioms priešo bazėms pulti, ir prevenciniam smūgiui suduoti. Turint atitinkamą ginkluotę tai tėra politinio sprendimo ir formuluotės klausimas.
Be sąjungininkų neišsivers?
Vis dėlto kyla abejonių svarstant, ar Japonija išgalėtų įsigyti raketų, galinčių pasiekti Kiniją ar Šiaurės Korėją, ir jų raketų paleidimo įrenginiams sunaikinti tinkamos ginkluotės. Tarptautinių santykių bei saugumo ekspertas Narugishe Michishita „The New York Times“ sakė, kad dėl didelių atstumų valstybei tai būtų tiesiog per brangu.
Šiuo metu Japonijos vyriausybė siekia susitvarkyti su didele valstybės skola, ieško būdų, kaip pagyvinti ekonomiką ir išlaikyti visuomenės pasitikėjimą.
Kai kurių analitikų nuomone, konflikto atveju tektų prašyti JAV pagalbos. Neseniai Sh. Abe teigė, kad Japonija turėtų daugiau prisidėti prie saugumo užtikrinimo regione ir perimti dalį JAV tenkančios naštos.
Šių dviejų šalių bendradarbiavimą rodo reguliariai vykdomos bendros karinės pratybos. Per vienas naujausių – vasarį vykusias „Iron Fist“ – imituota užimtos salos atgavimo operacija. Anot N. Michishitos, Japonijos karinės strategijos peržiūrėjimas reikštų svarbius šalies gynybos filosofijos pokyčius.
Gynybos ministerijos pareigūnai žiniasklaidą patikino, kad dar anksti kalbėti, kaip atsinaujins karinės pajėgos. Tačiau labiausiai tikėtina, jog artimiausi pokyčiai bus orientuoti į pietvakariuose esančių salų apsaugą.
Diskusijų sukėlusioje išankstinėje gynybos politikos ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama būtent atokesnių salų gynybai reikalingai ginkluotei. Japonijos teritorinių vandenų ir salų žvalgybą turėtų atlikti bepiločiai lėktuvai, o prireikus į jas būtų siunčiamos jūrų pėstininkų pajėgos.
Japonijai priklausančių Senkaku salų saugumui grasina neretai prie jų pasirodantis Kinijos laivynas. Pastaroji šalių konfrontacija jūroje įvyko iškart po to, kai buvo išleista minėtoji ataskaita. Kelios dienos prieš tai tarptautinėje oro erdvėje netoli Okinavos salos, kaip teigia Japonijos gynybos ministerija, pirmą kartą praskrido Kinijos karinis lėktuvas.
Tačiau Sh. Abe rodo signalus, kad yra nusiteikęs normalizuoti dvišalius santykius. Jo iniciatyva šią savaitę prasidėjo aukščiausių Japonijos ir Kinijos politikų susitikimai, derinamas Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizitas į Tokiją.
Tad žvalgyba ir mobilios jūrų pajėgos šiuo metu atrodo reikalingos ginče su Kinija dėl Senkaku salų, o priešraketinė gynyba bei galimybė suduoti proporcingą atsakomąjį smūgį ne mažiau svarbūs projektuojant gynybos nuo Šiaurės Korėjos, kurios ginklų bandymus Japonai visada pasmerkia vieni pirmųjų, scenarijų.
