Pirmieji žingsniai naujoje darbo vietoje niekada nebūna paprasti, ypač jei darbovietė – dar ir svetimame mieste. Tačiau naująją dienraščio „Sekundė“ ir savaitraščio „Panevėžio balsas“ vyriausiąją redaktorę kaunietę Brigitą Sabaliauskaitę Panevėžys pasitiko šiltai.
Sugriovė stereotipus
Gavusi pasiūlymą dirbti didžiausiuose Panevėžio laikraščiuose, ji tai priėmė kaip galimybę įgauti naudingos patirties ir iš arčiau pažinti mažai jai žinomą Lietuvos miestą – Panevėžį, apie kurį sklido įvairiausi gandai.
Tačiau pirmoji čia nutikusi istorija jai parodė, kad yra atvirkščiai ir Panevėžyje gyvena sąžiningi ir labai kuklūs žmonės, kurie nemėgsta girtis gerais darbais.
Grįždama į Vilnių Brigita pastebėjo, kad nebeturi saulės akinių. Per išsiblaškymą mėgstamus „Nina Ricci“ akinius, kurie verti šešių šimtų litų, ji galėjo palikti arba degalinėje „Deliuvis“, arba kavinėje, kur su kolegomis gėrė kavą.
B. Sabaliauskaitės akinius degalinėje, prie kasos, rado degalų įsipilti atvažiavęs panevėžietis. Brangų radinį jis ne sau pasiliko, o perdavė ten dirbančiai merginai. Ši grąžino tikrajai savininkei.
„Mano pirmąją darbo Panevėžyje dieną per išsiblaškymą degalinėje prie kasos palikti akiniai nuo saulės buvo grąžinti sąžiningų panevėžiečių, nors net nebuvau tikra, ar juos palikau kavinėje, ar degalinėje. Grįžau ir atgavau“, – nuostabos neslėpė naujoji „Sekundės“ ir „Panevėžio balso“ vyriausioji redaktorė.
Nustebino nuoširdumas
Brigita prisipažino, kad jai gana dažnai pasitaiko palikti daiktus ne savo vietoje.
„Kartą palikau mobilųjį telefoną tiesiog ant vienos įstaigos laiptų turėklo, nes kažko ieškojau rankinėje, grįžau po pusvalandžio ir radau”, – šypsosi moteris.
Bet ne visos istorijos jai baigiasi sėkmingai. Pastarąjį sykį gana nemažai kainavusius slidinėjimo akinius ji praradusi Italijos slidinėjimo kurorte.
Papusryčiavusi viešbučio restorane, juos tiesiog pamiršo ant kėdės. Kai po kelių minučių grįžo, jų nebebuvo, o padavėjai ir barmenai tik gūžčiojo pečiais ir prisiekė jokių akinių neradę. Todėl Panevėžyje liko labai maloniai nustebinta žmonių sąžiningumu ir kuklumu, mat kai norėjo viešai padėkoti degalinėje „Deliuvis“ tą dieną dirbusiai merginai, ši net į kalbas nesileido. Darbuotojos teigimu, tai anaiptol joks geras darbas, kitaip pasielgti tiesiog negalėjusi.
Aukštaitijos sostinė B. Sabaliauskaitei pasirodė jaukus miestas, kuriame gyvena šilti ir nuoširdūs žmonės.
„Dauguma sutiktų panevėžiečių pasirodė paslaugūs ir gana draugiški, gal tik šypsosi čia žmonės kiek rečiau, nei man įprasta. Bet, kiek pastebėjau, turi gerą humoro jausmą ir mėgsta pajuokauti“, – sakė B. Sabaliauskaitė.
Šviežio oro gūsis
Prie dienraščio „Sekundė“ ir savaitraščio „Panevėžio balsas“ vairo stojusi B. Sabaliauskaitė – profesionali žurnalistė ir redaktorė, sukaupusi nemažą patirties ir žinių lobyną. Vilniaus universitete baigusi žurnalistiką, ji dirbo žurnaliste Lietuvos televizijoje, dienraštyje „Lietuvos rytas“, žurnaluose „Laima“, „Ieva“, „Cosmopolitan“. Buvo žurnalo „Tenisas“ ir savaitraščio „Sportas“ leidėja ir vyriausioji redaktore.
Pastaruoju metu dirbo kaip laisvai samdoma komunikacijos specialistė, bendradarbiavo su žurnalais IQ, „Intelligent Life“.
„Esu sukaupusi gana didelę darbo žiniasklaidoje patirtį, tačiau pasiūlymas vadovauti Panevėžio laikraščiams vis tiek pasirodė gana netikėtas, nes su šiuo miestu iki šiol nesu turėjusi jokių reikalų.
Supratau, kad tai tikriausiai ir yra pats didžiausias įdomumas bei mano privalumas viską pamatyti iš šalies, antra vertus – tai gana rizikinga, o tai duoda nemažai adrenalino.
Jau seniai kalbu, kad gyventi mažesniame mieste kur kas patraukliau nei sostinėje. Lėtesnis tempas, nuoširdesnis bendravimas, galimybė maitintis kaime išaugintais produktais – tai bene didžiausi provincijos privalumai, kurių ilgisi visų didmiesčių gyventojai“, – savo pasirinkimo dirbti mažesniame mieste motyvus dėstė B. Sabaliauskaitė.
Naujosios vyriausiosios redaktorės teigimu, abu laikraščiai yra skaitomi ir mėgstami panevėžiečių, tačiau yra svarbu neužsibūti vienoje vietoje, keistis. O naujas darbuotojas įneša naujų vėjų.
„Tikiu, kad Panevėžyje žmonės turi daugiau laiko atsikvėpti ir paprasčiausiai paskaityti mūsų leidžiamus laikraščius, sužinoti miesto naujienas, pasidomėti, kas vyksta, pagalvoti, kaip jiems patiems prisidėti, kad jų miestas būtų gražesnis, patrauklesnis, kad jame būtų daugiau tvarkos.
Džiugu, kad solidus ir elegantiškas savaitraštis „Panevėžio balsas“, kasdienybės problemas pastebinti kandi „Sekundė“ – daugeliui panevėžiečių yra puikiai pažįstami ir skaitomi jau ne vienerius metus.
Tikiuosi, kad šviežios idėjos, kurias pavyks įgyvendinti su profesionalia susijungusių šių laikraščių kūrybine komanda, dar padidins skaitomumą ir nė vienas panevėžietis negalės praleisti nė dienos be mūsų spaudos“, – tikino B. Sabaliauskaitė.
Lina DRANSEIKAITĖ
