Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas ilgam gali būti ramus dėl didėjančių valstybės aukso atsargų. Šią misiją vykdo nauja Lietuvos superčempionė, plaukimo princesė, markizė ir grafaitė viename asmenyje – Rūta Meilutytė.
Pradedant maždaug 2000-aisiais beveik visą dešimtmetį Lietuva turėjo Virgilijų Alekną. Taip, disko metikas niekur neemigravo ir tebesivaržo aukščiausio lygio varžybose, bet tie 7–8 metai buvo kitokie. Kiekvienas lietuvis galėjo būti tikras: Virgilijus bet kur nuskins auksą, o po to kukliai šypsosis sugrįžęs namo ir Vilniaus oro uoste pasipuošęs ąžuolo lapų vainiku.
Dabar Lietuva turi naują Alekną. Tai moteris. Už originalųjį Alekną ji jaunesnė 25 metais. Ji – jau olimpinė čempionė. Jau pasaulio čempionė. Jau pasaulio rekordininkė. Bet tai tėra pradžia. Įsiminkite šį sakinį: R. Meilutytė į plaukimo Olimpą užkopė ne trumpam pasisvečiuoti ar išgerti kavos. Ji užkopė tam, kad užimtų auksu tviskantį Dzeuso sostą. Iš ten ji ne vien didingai žvalgosi žemyn. Kartais (kaip, anot mitų, darydavo tikrasis Dzeusas) ji nusileidžia tarp mūsų, paprastų mirtingųjų, ir demonstruoja savo antgamtines galias. Tai jokiu būdu nereiškia, kad ji dirbtinai siekia mūsų susižavėjimo šūksnių ir nesibaigiančių komplimentų. Bet mes vis tiek būname apsalę, kai tampame dieviško akto liudytojais. Kartais net taip apkerėti, kad nutariame savo pirmagimį sūnų pavadinti Rūta.
Sveiki atvykę į naująją Lietuvą. Kur didėja aukso atsargos, žmonės apkerėti ir beužgimsta nauja disciplina Vilniaus universitete, pavadinta paprastai, bet visiems suprantamai – „rūtologija“. Mokslai čia žada būti gerokai ilgesni nei įprasti ketveri metai. Tikėtina, kad teks užtrukti ir visus dešimt. Keista, bet tai neatbaido būsimų studentų. „Rūtologija“ jau pralenkė mediciną, ekonomiką ir tapo populiariausia specialybe Lietuvoje.
Tačiau šioje džiaugsmo ir euforijos fiestoje nepakankamai aptartas lieka R. Meilutytės pergalių sportinis aspektas. Kaip 16-metė mergina sugeba net 0,1 sekundės pagerinti tokios trumpos distancijos (100 m krūtine) pasaulio rekordą? Kodėl viskas pasiseka taip lengvai ir nepalieka įspūdis, kad rekordinis plaukimas buvo įveiktas pasilikus laiko ir jėgų rezervų rungties finalui? Ir svarbiausia – kaip R. Meilutytė sudaužė (ir, tikėtina, ateityje dar sudaužys) pasaulio rekordą, pasiektą vilkint specialiu, pagal modernias technologijas sukurtu plaukimo kostiumu?
Be technologinio dopingo
Dopingas būna dviejų rūšių. Pirmoji – įvairūs medikamentai, skirti paties sportininko raumenims ar ištvermei stiprinti. Antroji – technologinis dopingas, leidžiantis didžiausias lėšas ir specialistų komandas turintiems sportininkams pasinaudoti tobulesne įranga, apranga ir panašiai.
2009 m. Pasaulio vandens sporto šakų federacija nusprendė, kad naujos kartos poliuretano hidrokostiumai yra būtent toks technologinis dopingas. Prieš jų naudojimą protestavo ir skurdesnių šalių sportininkai (vienas kostiumas kainavo 400 dolerių ir nepasižymėjo ilgaamžiškumu), ir net tokios superžvaigždės, kaip olimpinių medalių kolekcininkas Michaelas Phelpsas.
Jau nuo 2010 m. šie kostiumai baseinuose per varžybas nenaudojami, tačiau vos per dvejus metus (2008–2009 m.) juos vilkintys sportininkai pasiekė daugiau kaip 130 naujų pasaulio rekordų.
Vienas tokių rekordų 100 metrų plaukimo krūtine rungtyje nuo 2009-ųjų priklausė amerikietei Jessicai Hardy. Amerikietės pasiekimas, kaip ir daugelis panašių, atrodė neįveikiamas ir nepajudinamas. Iki to laiko, kol Londono žaidynėse suspindo plaukimo takelių Usainas Boltas – R. Meilutytė. Jau tada buvo aišku: laiko klausimas, kada lietuvė prisijaukins pasaulio rekordą. Kūnu šios nuojautos tapo 2013 m. liepos 29 d. Naujo rekordo skaičiai – 1:04,35 minutės.
Antgamtinės galios?
Dar kartą – kaip R. Meilutytė tai padaro? Atsakymas vienas – ji turi antgamtinių galių. Net prisitraukimus ši mergina daro viena ranka (žinoma, tai tebuvo smagus pokštas).
Tačiau R. Meilutytė nėra vienintelė. Ji ne vienintelė, kuri pagerino pasaulio rekordą be specialių poliuretano kostiumų. Nuo technologijos uždraudimo iki 2012 m. Londono olimpinių žaidynių krito tik du planetos rekordai. Tačiau pačiose žaidynėse buvo pagerinti jau devyni.
R. Meilutytė su dar keliais kolegomis tiesiog įtvirtina posakį, kad žmogaus galimybės – beribės. Kaip sakė kita Londono olimpinė čempionė ir rekordininkė Missy Franklin: „Mes norime žmonėms įrodyti, kad plaukia ne kostiumas. Plaukia gyvas žmogus.“
Žiūrėdami rekordinio R. Meilutytės plaukimo kartojimą Italijos „Rai Sport1“ komentatoriai akcentavo lietuvės perfekcionizmą, tikslumą, akmeninę pusiausvyrą ir neįtikimą stabilumą per visą plaukimą. „Ji spiriasi kaip niekas kitas, puikiai startuoja. R. Meilutytė yra šių varžybų fenomenas“, – teigė italų komentatorius.
R. Meilutyte žavisi ne visi. Kai kurie užsieniečiai vis bando užsiminti apie galimą Lietuvos superčempionės sukčiavimą. Nejuokaukite. Lietuviai per gerai pažįsta savo naująją heroję. Visi žino, kad „Rūta Meilutytė“ ir „dopingas“ yra didesni antonimai, nei „Darbo partija“ ir „skaidri buhalterija“.
O dabar lieka laukti sekmadienio ir kito naujojo Aleknos triumfo. Dabar jau 50 metrų krūtine distancijoje. Kas jau kas, bet Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas gali ramiai parpti į ūsą. Lietuvos aukso atsargų likimas – beprotiškai patikimose rankose.
Kas yra „LZR Racer“?
Atsakant paprastai, tai „Speedo“ bendrovės pagamintas specialus kostiumas, skirtas profesionaliems plaukikams. Jis buvo pagamintas padedant JAV kosmonautikos agentūrai NASA ir pristatytas 2008 m. pradžioje. Pabrėžtina, kad pirmos kartos kostiumai dar turėjo 50 proc. tekstilinių medžiagų, bet jau 2009 m. technologija pažengė pirmyn – aprangą pradėta gaminti 100 proc. iš poliuretano ar panašių substancijų. Tai medžiagos, kurių paviršius primena ryklio odą.
Dėvint naująjį kostiumą Pekino olimpinėse žaidynėse buvo pagerinti 23 pasaulio rekordai (iš viso tuomet pagerinti 25 rekordai). 2009 m. pasaulio čempionate Romoje jau krito 43 pasaulio rekordai.
Kostiumo esmė – jis stangriai apglėbia visą sportininko odą nuo kaklo iki pat kulkšnių. Kai kurie sportininkai įsigudrindavo vieną ant kito apsivilkti kelis tokius kostiumus. Dėvint šią aprangą garantuojamas geresnis deguonies įsisavinimas, palaikoma hidrodinaminė kūno pozicija, sulaikomas oras, o visas šis kokteilis smarkiai padidina plaukiamumą. Sportininkas tiesiog tobulai slysta vandens paviršiumi.
Vis garsėjant kritikai, kad „LZR Racer“ ir panašūs kitų gamintojų kostiumai yra technologinis dopingas, Pasaulinė vandens sporto šakų federacija jį uždraudė 2009 m. Draudimas įsigaliojo nuo 2010-ųjų pradžios.
