Choristų širdys ima plakti unisonu – kaip parodė švedų mokslininkų atliktas tyrimas, dainavimas chore natūraliai sinchronizuoja širdies raumens susitraukimų ritmą ir daro širdžiai teigiamą poveikį, didindamas sinusinės kvėpavimo aritmijos variabilumą (t. y. kintamumą).
Žinoma, kad kartu dainuojant daugybei žmonių – futbolo stadionuose, maldos namuose, karinių paradų metu ir kt. – pasireiškia psichikos sinchronizavimo ir grupės solidarumo efektas. Jau anksčiau atlikti mokslo tyrimai taip pat leido padaryti išvadą, kad dainavimas chore suderina skirtingų žmonių raumenų įtampą taip, kad ji atsirastų vienu metu. Tačiau choro įtaka širdžiai įrodyta tik visai neseniai.
Dalyvauti didelio masto tiriamajame projekte, skirtame išsiaiškinti muzikos poveikį organizmui biologiniu atžvilgiu, Geteborgo universiteto bendradarbio Bjorno Vikhofo vadovaujamų mokslininkų grupė subūrė penkiolikos sveikų aštuoniolikmečių vaikinų bei merginų kolektyvą ir pasiūlė kartu atlikti trejopus vokalinius pratimus: monotoniškai „mykti“ kvėpuojant kaip kuriam patogiau, giedoti ne ką dinamiškesnę mantrą, įkvepiant oro griežtai per pauzes tarp frazių, ir sudainuoti Švedijos himną nenurodytu kvėpavimo režimu. Kaskart buvo matuojamas choristų pulso dažnis.
Pasirodė, kad melodijos pobūdis, muzikos kūrinio struktūra ir kartu – su jais susijęs kvėpavimo režimas daro tiesioginį poveikį kiekvieno choro dalyvio širdies raumens aktyvumui. Dainavimas unisonu jį sinchronizuoja ir dainuojančiųjų kartu pulsas dažnėja ir lėtėja vienodu ritmu.
B. Vikhofas paaiškino, kad dainavimas dėl ramaus ir ritmingo kvėpavimo reguliuoja klajoklio nervo aktyvumą, o šis nervas savo ruožtu veikia širdies raumenį, didindamas sinusinės kvėpavimo aritmijos variabilumą – natūralų širdies ritmo kitimo būdą. Kaip žinoma, sinusinės aritmijos kintamumo lygis atspindi nervų sistemos ir bendrą viso organizmo sveikatos būklę. Didelis variabilumas rodo pakankamą atsparumą stresui, o mažas atskleidžia, kad asmuo lengvai psichologiškai pažeidžiamas ir todėl turi didesnį polinkį susirgti įvairiomis streso išprovokuotomis ligomis.
Be to, kadangi klajoklis nervas taip pat dalyvauja emocinės žmogaus būsenos reguliavime, tęsiamas dainavimo pobūdis veikia panašiai kaip jogos kvėpavimo pratimai, pasižymintys raminamuoju poveikiu, pažymėjo B. Vikhofas.
Ta pati mokslininkų grupė ketina vėliau tęsti dainavimo choru įtakos tyrimus fizinei ir emocinei būsenai.
Parengė A. Gotautaitė
