Ryškiausias liepos pirmąją savaitę Paryžiuje pristatytų 2013–2014 m. rudens–žiemos aukštosios mados kolekcijų akcentas – mados ir meno sintezė. Tiesa, kai kurie drabužių dizaineriai koncentravosi į ypač įmantrių, prabangių, tačiau kasdienai skirtų modelių paieškas. Kadaise itin griežtai reglamentuota aukštoji mada naujajame tūkstantmetyje jaučiasi išsilaisvinusi ir liberali.
Laisva ir kasdienė
Laisvės idėja tapo pagrindine vienų stebimiausių – „Christian Dior“ – mados namų, atstovaujamų vis dar naujakuriu laikomo Rafo Simonso, įkvėpimu ir tema. Ant keturkampio podiumo kinematografiškų, specialiai pristatymo išvakarėse garsių fotomenininkų Patricko Demarchelier, Terry Richardsono, Paolo Roversi, Willy Vanderperre’o sukurtų šios kolekcijos nuotraukų fone karaliavo absoliuti drabužių pasirinkimo ir dėvėjimo galimybių laisvė. Tokią modelių, spalvų, daugiakultūrių citatų įvairovę (kolekcijoje – daugybė skirtingų pasaulio kultūrų mįslių) suvaldyti gali tik itin talentingas, laisva ranka kuriantis modeliuotojas, kaip asketiškomis konceptualaus minimalizmo sąlygomis išaugęs belgas.
Aukštosios mados liberalumo pozicijai šįkart atstovavo dizaineris Alexandre’as Vauthier, kurio kolekcija patraukė akį ne teatrališkumu, o technologiškai sudėtingu drabužių dizainu. Tai, kad aukštosios mados kūriniai gali būti ne tik iškilmingų ceremonijų, bet ir kasdienai skirta apranga, įrodinėjo ir modeliuotoja Bouchra Jarrar, negana to, teigianti, jog elegantiškiausias moters drabužis yra kelnės.
Kad ir kaip neįtikima, panašios pozicijos laikėsi ir konceptualieji avangardistai – mados namai „Maison Martin Margiela“, pristatę džinsus! Tiesa, modelių veidus dengiančių žvilgių kaukių ir Pekino operos kostiumų užuominų bei įmantrių art nouveau stiliaus audinių fone. Savo Renesanso wunderkammer („įdomybių kabineto“) idėjos įkvėptą kolekciją dienos aprangos kodams dedikavo ir mados namai „Valentino“.
Keletas elegancijos versijų
Raudonojo kilimo karalius Elie Saabas ir šį kartą pristatė nuostabias ilgas žvilgančias sukneles, įkvėptas rubinų, smaragdų, safyrų brangakmenių. Tačiau atidžiau pažvelgus matyti, kad kai kurios iš tų karališkų suknių parado yra ne kas kita, o tiesiog paprastos tunikos transformacijos (apskritai libanietis modeliuotojas koncentruojasi ne į konstrukcijas, o į sudėtingą audinių puošybą siuvinėjimais).
Dizaineris Jeanas Paulis Gaultier savo kolekciją dedikavo moters katės įvaizdžiui, o kiekvienas ansamblis pavadintas pagal Davido Bowie dainas.
„Armani Prive“ aukštosios mados kolekcija „Nude“ – tai odė išgrynintai elegancijai, su aliuzijomis į Holivudo aukso amžių ir jo karalienės Marlene Dietrich įvaizdį. Kitokią – gotiškos elegancijos – versiją pateikė Zuhairas Muradas, tatuiruočių estetiką perkėlęs į sudėtingus audinių siuvinėjimus.
Mada – menui
Kita kūrėjų dalis drabužių dizainą užsimojo priartinti prie meno aukštybių. „Alexis Mabille“ pasitelkė garsaus XIX a. tapytojo, savo laiku madingo portretisto Giovanni Boldini kūrybos interpretaciją. Jo potėpiai įkvėpę ir kai kurių audinių ornamentiką. O kokteilinių suknelių maestro Giambattista Valli sumanė pažaisti Meiseno porceliano raštais ir jų motyvais išsiuvinėti tekstilę. Kitas dizainerio įkvėpimas – įsitikinimas, kad visa, ko iš jo nori klientės, – tai ryškios spalvos ir gėlių raštai.
„Chanel“ maestro Karlas Lagerfeldas savo aistrą fotografuoti šioje kolekcijoje praplėtė gilindamasis į kino meną, negana to, į ateities įvaizdžio pranašystes. Futuristinė sci-fi tema plėtojama ekspresionisto filmų kūrėjo Fritzo Lango filmo „Metropolis“ kontekste, moterų įvaizdžiai artimi mistinei herojei replikantei Reičelei iš filmo „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ („Blade Runner“). Tradicijų ir ateities samplaika – tokia šios kolekcijos estetinė tema. Ikoniškas „Chanel“ tvidas sutviska žvaigždžių dulkių spindesiu, trimačio efekto tekstūra.
Kontroversiškai vertinama rusų stilistė, mįslingomis aplinkybėmis tapusi aukštosios mados kūrėja Uljana Sergejenko idėjų savo trečiajai aukštosios mados kolekcijai sėmėsi iš rusų pasakų bei amerikiečių literatūros. Ne vienas kritikas šią kolekciją pavadino kostiumine mada ir paliko taktišką dviprasmybę dėl naujokės vertinimų.
Sugrįžimai
Šiuolaikinės mados lengenda Christianas Lacroix, kurį laiką nusišalinęs nuo mados, sugrįžo atstovauti irgi ką tik atgimusiems „Schiaparelli“ mados namams. 2013–2014 m. rudens–žiemos kolekcija pristatyta instaliacijos pavidalu Paryžiaus dekoratyviųjų menų muziejuje. Kitas sugrįžimas į aukštosios mados areną – dueto „Viktor & Rolf“ kolekcija. Pastarąjį kartą aukštosios mados savaitėje tandemas dalyvavo prieš trylika metų. Šiemet dvidešimtąjį jubiliejų švenčiantiems mados namams pasirodymas aukštosios mados programoje – geriausias būdas paminėti prasmingą sukaktį.
Žiūrovų publiką dizaineriai nustebino konceptualiu performansu, kuriame, be 20 modelių, dalyvavo ir patys modeliuotojai Viktoras Horstingas ir Rolfas Snoerenas: japoniško Zen sodo scenografijoje iš manekenių, vilkinčių konceptualių kirpimų iš to paties juodo šilko drabužiais, kūrė gyvas skulptūras.
