Neramumams Egipte išplitus į Izraelio kaimynystėje esantį Sinajaus pusiasalį atsirado priežasčių nerimauti dėl žydų valstybės saugumo bei abiejų šalių tarpusavio santykių
Po liepos 3 d. kariuomenės inicijuotų Egipto vadovybės pokyčių nuverstojo prezidento partija Musulmonų brolija atsisakė pripažinti naujai paskirtą valstybės administraciją, o savo nepasitenkinimą išreiškia kone kasdien organizuodama protestus Egipto gatvėse. Kruvini Mohamedo Morsi rėmėjų ir kariuomenės susirėmimai persikėlė ir į Sinajaus pusiasalį, besiribojantį su Izraeliu. Iki šiol ten vykstančiuose konfliktuose žuvo bent 13 Egipto saugumo pareigūnų.
Nepatenkinti gyventojai
Sinajaus pusiasalyje į konfliktus su Egipto saugumo pajėgomis labiausiai įsitraukė dvi jo gyventojų grupės. Pirmoji – pusiasalyje ilgą laiką veikiantys islamo ekstremistai, pasipiktinę islamistinei politinei partijai priklausančio prezidento nuvertimu ir brutaliu kariuomenės elgesiu malšinant M. Morsi rėmėjų protestus.
Antra – Sinajaus dykumą tankiai apgyvenę beduinai, kurie protestuoja prieš buvusio prezidento nušalinimą, nes bijo, kad šie pokyčiai gali grąžinti šalį į policija ir kariuomene paremtą valdymą, kuris buvo būdingas Hosni Mubarako prezidentavimo metais. Šiam valdant beduinai ypač kentėjo – buvo puldinėjami saugumo pajėgų, negalėjo įsigyti žemės ir pan.
Sinajaus pusiasalis pagrįstai tapo Egipto galvos skausmu. Čia klesti kontrabandininkų tinklas, kuris, Izraeliui paskelbus ekonominę blokadą palestiniečiams, užsiima nelegaliu ginklų ir kitų prekių gabenimu per daugybę tunelių, nusidriekusių nuo Egipto iki Gazos Ruožo. Dabartinėmis aplinkybėmis kontrabanda juda priešinga nei įprasta kryptimi – ginklai tiekiami iš Gazos į Egiptą.
Dėl to nuogąstaujama, kad dėl konfliktų Sinajaus pusiasalyje atsiradęs saugumo vakuumas gali sudaryti palankią terpę teroristams – ypač Gazos Ruožą kontroliuojančiai palestiniečių ekstremistinei organizacijai „Hamas“, turinčiai ryšių su Egipto Musulmonų brolija. Tačiau, anot Gazos vidaus reikalų ministerijos atstovo Islamo Shahwano, „Hamas“ nesikiša į užsienio valstybių reikalus.
Smūgis žemiau juostos
Siekdami atgauti Sinajaus pusiasalio kontrolę ir užkirsti kelią atsargoms tiekti vietos ekstremistų grupuotėms, Egipto valdžios pareigūnai nusprendė suduoti skaudų smūgį teroristų ekonomikai. Karinės pajėgos sunaikino daugelį iš daugiau nei 200 požeminių tunelių, esančių po Egipto ir Gazos siena. „Hamas“ valdžia, kuri apmokestina didelę dalį kontrabandos požeminiais tuneliais, ypač nukentėjo nuo tokių veiksmų.
Kontrabanda minėtais tuneliais sumažėjo daugiau kaip 90 proc. Pasak „Hamas“ ekonomikos ministro Alos al Rafati, tai Gazai kainavo apie 230 mln. JAV dolerių (apie 603 mln. litų) – maždaug dešimtadalį teritorijos bendrojo vidaus produkto. Tai – nemažas praradimas „Hamas“, kuri, nuvertus M. Morsi, ir taip neteko artimo sąjungininko su ta pačia ideologija.
Lemiamas Izraelio vaidmuo
Itin reikšmingas vaidmuo šioje istorijoje – Izraelio, kuris 15 metų po 1967 m. karo su Egiptu buvo okupavęs Sinajaus pusiasalį. Šis 1979 m., dviem valstybėms pasirašius taikos susitarimą, tapo demilitarizuota zona. Į ją Egiptui draudžiama be Izraelio sutikimo įvesti karines pajėgas, tačiau šįsyk Egipto siekis įveikti politinę krizę konfliktų siaubiamame Sinajuje pasirodė kone neįmanomas be kariuomenės pagalbos, tad ir be Izraelio pritarimo.
Mėnesio viduryje Egipto jaunimo aktyvistų grupė „Tamarod“ („Maištas“), kuri įžiebė prie M. Morsi nuvertimo privedusius visuomenės protestus, ragino suspenduoti taikos susitarimą su Izraeliu, jei Egipto suverenitetas Sinajaus pusiasalyje liks suvaržytas. „Jei Sinajuje laikomos tarptautinės pajėgos toliau užkirs kelią, pavyzdžiui, įskristi [Egipto] lėktuvams, mes reikalaujame nuo šiol suspenduoti [Egipto] įsipareigojimus pagal sutartį ir leisti įgyvendinti savo suverenitetą, siekdami atsikratyti teroristų grupių“, – spaudos konferencijoje Kaire teigė „Tamarod“ atstovas Mohammedas Abdulas Azizas.
Sustiprintas bendradarbiavimas
Anksčiau šį mėnesį iš Sinajaus pusiasalio paleista ir Izraelio žemėje nusileidusi raketa paskatino žydus rimtai susirūpinti ir dėl savo valstybės saugumo. Izraelio gynybos ministras Moshe Ya’alonas patvirtino sulaukęs Egipto prašymų padidinti karines pajėgas siekiant kovoti su terorizmu. „Mes kasdien girdime pranešimų apie atakas [Sinajuje] ir rūpinamės, kad ginklai nebūtų atsukti į mus“, – pripažino M. Ya’alonas. Netrukus Egipto kariuomenei buvo leista įvesti du papildomus pėstininkų batalionus į Sinajaus pusiasalį, kuriame šiuo metu iš viso yra 11 karinių dalinių.
Be to, Izraelis netoli Egipto sienos dislokavo vieną „Geležinį kupolą“ – priešraketinės gynybos sistemą, turinčią apsaugoti nuo galimų islamistų kovotojų raketų. Artimiausiuose Izraelio planuose – pora projektų, kurie bendradarbiaujant su Egiptu turėtų būti baigti iki kitų metų. Pirmasis – jūrinė užtvara palei Egipto sieną, kuri užkirs kelią sukilėliams iš Sinajaus pusiasalio patekti į Izraelį. Antrasis – pasienio tvoros tarp šių valstybių statyba, vadinamoji operacija „Smėlio laikrodis“.
Pragmatiški partneriai
Nepaisant šių šalių konfliktų istorijos ir bendro egiptiečių priešiškumo žydams, pastaruoju metu dviejų valstybių santykiai – pragmatiniai, paremti siekiu užtikrinti abiejų interesus.
Egipto kariuomenė ištikimai remia šalies taikos sutartį su Izraeliu, nes jos laikymasis užtikrina kasmetę 1,3 mlrd. dolerių (3,48 mlrd. litų) JAV paramą Egipto ginkluotosioms pajėgoms. O ir Izraelis leisdamas Egiptui dislokuoti papildomas pajėgas parodė pasitikėjimą. „Kol jie investuoja į šias pajėgas kovai su teroru <…> ir nepažeidžia taikos sutarties, mes neabejotinai leidžiame jiems kovoti su iššūkiais, kuriuos islamistai kelia Sinajuje“, – patikino Izraelio gynybos ministras.
Pasigirsta svarstymų, kad teroristų palaikoma suirutė Sinajaus pusiasalyje gali paskatinti Izraelį pakartotinai užimti šią teritoriją ir pažeisti Egipto suverenitetą bei taikos sutartį. Tačiau, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, akivaizdu, kad to daryti Izraeliui neapsimoka. Viena vertus, dabartinė vidaus politikos situacija Egipte bent iš dalies palanki Izraeliui. Žydų valstybei nedraugiško, bet su musulmonų ekstremistais ryšių turėjusio islamistinio prezidento pašalinimas yra naudingas jau vien dėl to, kad mirtinas jo priešas „Hamas“ neteko Egipto valdžios paramos. Tai – reikšmingas pasiekimas agresyvių Irano, Libano bei Sirijos režimų apsuptai valstybei.
Kita vertus, į bendradarbiavimą su Egiptu saugumo srityje Izraelis nemažai investavo. Abi valstybės ne kartą ėmėsi bendrų operacijų žvalgybos ir saugumo srityse kovodamos su ginklų kontrabanda iš Sinajaus į Gazą. Taip pat Izraelis nuo 2011 m. periodiškai patvirtindavo Egipto prašymus dislokuoti karines pajėgas Sinajuje. Dėl to Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pabrėžė poreikį išlaikyti 30 metų trunkančius taikius santykius su Egiptu. „Išlaikyti taiką su Egiptu per šiuos sukrėtimus mums yra svarbiausia“, – praėjusią savaitę „Welt am Sonntag“ konstatavo ministras pirmininkas.
Be abejonės, Izraeliui būtina išlaikyti budrumą, ypač turint omenyje, kad politinė suirutė Egipte nė iš tolo nesibaigia ir naujo režimo pobūdis dar labai miglotas. Jei situacija vėl iš esmės pasikeistų ir į valdžią sugrįžtų islamistai, pastarieji gali pradėti raginti peržiūrėti taikos sutarties sąlygas ir įtvirtinti visišką Egipto suverenitetą Sinajaus pusiasalyje.
