Lietuvos futbolininkai kandžiojasi žaisdami su olandais ir ispanais, o juos palaiko beveik pilnas Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas. Tai saldus ryto sapnas? Ne, tai šiomis dienomis vyksta Europos jaunimo (iki 19 metų) čempionate.
Pirma gera naujiena – Lietuvos futbolas sulaukia žiūrovų antplūdžio. Tai galioja ir Vilniaus „Žalgirio“ rungtynėms UEFA Europos lygoje, bet dar labiau – U-19 čempionatui. Pirmąsias šalies jaunimo rungtynes su Olandija stebėjo 7500, antrąsias su Ispanija – beveik 9000 žiūrovų.
Aišku, skeptikai ras, prie ko prikibti, ir iš dalies bus teisūs. Čempionato organizatoriai į kairę ir dešinę dalijo šūsnis kvietimų, į rungtynes nemokamai keliauja būriai futbolo mokyklų auklėtinių, o ir bilietų politika (kaina – 7 litai) nepalieka jokio pasirinkimo – tiesiog privaloma aplankyti Lietuvoje tokį retą renginį. Tačiau į šiuos faktus galima pažvelgti ir pozityviai. Šalies sirgaliai noriai eina ir į kitų rinktinių rungtynes (čempionatas taip pat vyksta Alytuje ir Marijampolėje), o per du turus stadionus aplankė 60 proc. žmonių, palyginti su tuo, ką per visą praėjusių metų U-19 čempionatą į tribūnas prikvietė Estija.
Antra gera naujiena – Lietuvos U-19 rinktinė čempionate nėra patrankų mėsa. Nors lietuviai pateko į „mirtininkų“ grupę ir buvo iš anksto pasmerkti, jiems pavyko pasigalynėti su olandais (2:3, svečiai lemiamą įvartį pelnė 96 minutę) ir dabartiniais čempionais ispanais (0:2).
Pastarosios rungtynės antradienį Lietuvos rinktinei prasidėjo labai nesėkmingai – jau 6-ą minutę ispanus į priekį išvedė Hernándezas. Iki pertraukos mūsiškiai neparodė jokių ambicijų lyginti rezultatą, bet viskas pasikeitė po pasitarimo drabužinėje. Antrame kėlinyje Antano Vingilio auklėtiniai žaidė įdomų kombinacinį futbolą ir prie varžovų vartų kūrė progą po progos. Kaip dažnai būna su Lietuvos rinktinėmis, nuvylė tų progų realizacija. Paaiškinimai vėl buvo tie patys – trūko sėkmės ir meistriškumo.
„Mūsų strategija buvo gera gynyba ir aštrios kontratakos. Iš dalies planas pavyko, apsigindavome neblogai, surengėme kelias kontratakas, sukūrėme progų įmušti. Tačiau tenka pripažinti, kad Ispanija laimėjo pelnytai“, – aukštesnę oponentų klasę pripažino A. Vingilys.
Kita vertus, net pralaimėtos rungtynės parodė, kad Lietuvos futbolas turi prošvaisčių. Pirmuosius vaisius pradeda brandinti prieš beveik dešimtmetį įkurtas futbolo akademijų tinklas. Dalis akademijų auklėtinių atkreipė ir užsienio klubų dėmesį. Pavyzdžiui, U-19 rinktinės vartininką Tomą Švedkauską „Romos“ treneriai praėjusio sezono pabaigoje kelis kartus registravo net Italijos „Serie A“ rungtynėms.
Per rungtynes su Ispanija taip pat vis sužėrėdavo rinktinės puolėjai Simonas Stankevičius („Leicester City“, Anglija) ir Lukas Spalvis („Aalborg“, Danija), o dešiniajame krašte rimtai darbavosi perspektyvus Panevėžio „Ekrano“ saugas Lukas Narbutas.
Šioje rinktinėje yra ir dar keletas labai įdomių futbolininkų. Ar tai reiškia, kad Lietuvos nacionalinės rinktinės artimiausiu metu laukia rimtos talento injekcijos? Šimtu procentų teigti ankstoka, bet futbolo sirgaliaus gyvenimas Lietuvoje asocijuojasi su žodžiu „viltis“.
