Panevėžyje kol kas nėra nė vieno oficialaus ir sutvarkyto paplūdimio, visame mieste – tik dvi vaikų žaidimų aikštelės ir keli lauko treniruokliai, todėl panevėžiečiai su pavydu žiūri į rajone gyvenančiuosius. Mat aktyvios bendruomenės rūpinasi, kad mažieji galėtų saugiai pramogauti žaidimų aikštelėse, o paaugliai ir suaugusieji – sportuoti šiuolaikiškai įrengtuose aikštynuose ar aktyviai ilsėtis tvarkinguose paplūdimiuose.
Idėją pasiūlė mama
Kad sportas ir aktyvus gyvenimo būdas – raktas į ilgą ir sveiką gyvenimą, žino kiekvienas, tačiau tik nedaugelis naudojasi šiuo raktu. Vieniems trūksta motyvacijos, kiti neturi galimybių lankytis sporto klubuose, o sporto aikštynų ar salių nėra.
Suprasdamos, kad Savivaldybės biudžetas ir taip skylėtas, aktyvios kaimo bendrijos ėmėsi iniciatyvos ir pačios, pasinaudodamos Europos Sąjungos parama, įrengė sporto aikštynus, žaidimų aikšteles, poilsio zonas.
Šiuolaikiškos ir saugios vaikų žaidimų aikštelės Panevėžyje, aktyvių mamų iniciatyva, atsirado tik pernai, o Miežiškiuose tokia buvo įrengta jau prieš trejus metus. Kaip pasakojo Miežiškių bendruomenės narė Violeta Karklytė, aikštelės atsiradimo iniciatorė buvo jauna mama, auginanti sūnelį. Nors mamos su mažais vaikais mėgdavo rinktis Angelų slėnyje, tačiau mažiesiems trūko veiklos. Vietos, kur vaikai galėtų aktyviai ir saugiai leisti laiką, Miežiškiuose nebuvo. Todėl bendruomenė labai palaikė tokią iniciatyvą ir padėjo ją įgyvendinti.
„Reikėjo ne tik projektą parengti, bet ir rasti lėšų, todėl teko ieškoti žmonių, kurie galėtų suteikti beprocentę paskolą“, – nelengvus pirmuosius žingsnius prisiminė V. Karklytė.
Vieta, kur anksčiau telkšojo balos, pasikeitė neatpažįstamai: aptvertoje teritorijoje dabar mažieji gali laipioti, čiaužyti, suptis ar tiesiog kapstytis smėlio dėžėje, vyresnieji – pažaisti tinklinį ar pasišnekučiuoti čia pat įrengtoje pavėsinėje. Nors iš pradžių buvo tam tikro nerimo, ar chuliganai nenuniokos aikštelės, tačiau nuogąstavimai nepasitvirtino.
„Džiaugiamės, kad visi labai tvarkingai leidžia laiką, čia ateina ne tik miežiškiečiai, bet ir šeimomis atvažiuoja iš Velžio, kitų gyvenviečių, net iš Panevėžio. Ne iš vienos bendruomenės girdėjome, kad nepraėjus nė metams tenka pirkti naują tinklą, ačiū Dievui, mums to dar nereikėjo. Net pirmąjį tinklinio kamuolį, kurį padovanojo rajono vicemeras Antanas Pocius, išsaugojome. Manau, su jaunimu visada galima rasti bendrą kalbą, kita vertus, šią aikštelę jie patys labai saugo“, – teigė V. Karklytė.
Miestelyje įrengta aikštelė yra traukos centras, jame veiklos randa ir patys mažiausi, ir jų seneliai. Pačiai V. Karklytei net teko matyti besisupančius jaunavedžius, panorusius prisiminti savo vaikystę.
Padeda atrasti lyderius
Vieni pirmųjų Panevėžio rajone vaikų žaidimų, paplūdimio tinklinio aikšteles ir maudyklą įsirengė žibartoniečiai. Kaip pasakojo to kaimo bendruomenės pirmininko pavaduotoja ir vietos pagrindinės mokyklos direktorė Aldona Gudavičienė, Žibartoniai – nemaža gyvenvietė, tačiau sąlygų sportuoti čia praktiškai nebuvo, nes mokykla neturi sporto salės. Postūmis imtis iniciatyvos buvo jau sostinėje dirbusios buvusios mokinės parengtas projektas ir už gautas lėšas įrengta maudykla, vaikų žaidimų, paplūdimio tinklinio aikšteles, pavėsinė, sūpynės. Todėl jau po poros metų bendruomenės nariai patys ryžosi rašyti projektą, kad būtų įrengtas sporto aikštynas. Kaip prisipažino A. Gudavičienė, rašyti projektus – itin sunkus darbas, bet rezultatai atperka viską: dabar žibartoniečiai gali žaisti krepšinį, lauko tenisą, tinklinį, badmintoną, rankinį, futbolą ar net užsiimti gimnastika.
„Šis sporto aikštynas mums yra tikras išsigelbėjimas. Aišku, kai lauke prastas oras, sportuoti negalime, bet šiltuoju metų laiku tai – kaip kompensacija, nes mokykloje nėra sporto salės. Aikštynu naudojasi ne tik mūsų mokyklos moksleiviai, bet ir visi bendruomenės nariai. Vasarą čia net tiršta nuo vaikų, nes suvažiuoja atostogų studentai, pas senelius atvyksta mieste gyvenantys anūkai“, – pasakojo bendruomenės pirmininko pavaduotoja.
Jos teigimu, kai prastas oras bendruomenės nariai gali sportuoti neseniai įrengtoje treniruoklių salėje. Kasdien čia ateina apie dešimt bendruomenės narių, neskaičiuojant moksleivių.
Anot A. Gudavičienės, tokių projektų nauda – dvejopa. Juk rezultatais džiaugiasi visa bendruomenė.
Kita vertus, projektų rašymas padeda atrasti tikruosius lyderius, ugdyti tam tikras jų savybes.
„Rašyti projektus reikia savanorių, jiems tenka aukoti daug asmeninio laiko, bet kartu tai padeda atrasti ir tikruosius lyderius.
Džiugu, kad projektus rengia vis kiti bendruomenės nariai“, – pasakojo A. Gudavičienė.
Geriau nei mieste
Kad idėja virstų realybe, reikia nueiti gana ilgą kelią. Tą gali patvirtinti ir Krekenavos bendruomenės „Tiltas“ pirmininkė Sigita Rudienė – per dešimtmetį parašyti ir įgyvendinti net keli projektai. Krekenavoje dar prieš penkerius metus jaunimo ir bendruomenės pastangomis duris atvėrė pirmoji Panevėžio rajone ekstremalaus sporto aikštelė, o pernai buvo sutvarkytas paplūdimys, įrengta visa jam reikalinga infrastruktūra.
„Jaunimas labai norėjo riedučių ir riedlenčių aikštelės, todėl padėjome jiems parengti projektą. Aišku, laikui bėgant jų entuziazmas išblėso, bet dabar tai puiki vieta saugiai važinėtis dviratukais ir riedučiais mažiesiems“, – sakė S. Rudienė.
Jos teigimu, kaimo vietovėse gyvenantys žmonės turi daug mažiau laisvalaikio leidimo galimybių, todėl bendruomenės siekia, kad jos nariai galėtų turiningai pailsėti. Ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Todėl pernai buvo įrengtas paplūdimys su persirengimo kabinomis, suoliukais, pavėsine, apžvalgos bokštu, šiukšlių dėžėmis, dviračių stovais ir kt. Anot S. Rudienės, maudykla čia buvo visada, gyvenvietės senbuviai dar pamena, kad čia buvęs net vyrų ir moterų paplūdimys, bet nebuvo reikalingos infrastruktūros. Į sutvarkytą pliažą traukia vasarotojai net iš Panevėžio.
„Žmonės džiaugiasi nauju paplūdimiu, sako, tokio mieste nėra. Aišku, pasitaiko, kad palieka šiukšlių, bet kol kas baisesnis yra potvynis. Nors ledonešis ir potvynis šiemet Krekenavoje buvo itin stiprus, poilsiavietės nesuniokojo. Kita vertus, viskas daryta iš ąžuolo, tad turėtų stovėti ilgiau“, – mano S. Rudienė.
Pasak bendruomenės pirmininkės, nors jaunimas jau svajoja pasinaudojęs parama įrengti motociklų trasą, tačiau artimiausiuose planuose yra atnaujinti „molinuką“ – seną tvartelį ir jį pritaikyti bendruomenės reikmėms, priimti svečius ir į Krekenavą užklystančius piligrimus.
Reikia tik iniciatyvos
Didžiąją dalį reikalingų lėšų infrastruktūrai gerinti bendruomenės gauna pasinaudodamos Europos Sąjungos parama, tačiau pinigai nėra pagrindinis idėjų varikliukas, kartais pakanka tik iniciatyvos. Tą įrodė aktyvūs bernatoniečiai. Iki pernai Bernatonių jaunimas laiką leisdavo spardydamas kamuolį į pievoje pastatytus iš kažkur atsitemptus futbolo vartus. Prie buvusios mokyklos krepšinio aikštelė taip ir liko nebaigta įrengti.
Norėdami žaisti krepšinį aktyvūs bendruomenės nariai kreipėsi į rajono valdžią su prašymu padėti įgyvendinti jų svajonę. Ši iniciatyva neliko nepastebėta – bernatoniečiams buvo perduotos nenaujos krepšinio stovų metalinės konstrukcijos, anksčiau stovėjusios Ramygalos gimnazijos kieme. O krepšinio skydams ir lankams pirkti reikalingus kelis šimtus litų skyrė rajono valdžios atstovai. Per savaitę bendruomenės nariai perdažė ir įbetonavo krepšinio stovų konstrukcijas, patys pasigamino skydus, įsigijo lankus, o vietos stalius sumeistravo ir suoliukus.
„Viską padarėme savo galiomis, tiesa, šiek tiek pinigėlių skyrė rajono meras. Jaunimas, pats padėjęs įrengti aikštelę, dabar turi atsakomybę ją prižiūrėti, o jeigu primiršta susirinkti šiukšles, mes primename“, – juokavo Bernatonių bendruomenės pirmininkė Reda Ona Manikienė.
Jos teigimu, jaunimas pasvajoja ir apie šiuolaikišką futbolo stadioną, tačiau dabar visos jėgos skiriamos sporto salei įrengti. Jau šį rudenį duris atversianti salė, anot R. O. Manikienės, niekuo nenusileis žinomiems sporto klubams, nes čia bus treniruoklių salė, be to, bus galima užsiimti daugeliu sporto šakų, o kol tėveliai sportuos, jų atžalos laiką galės leisti žaidimų kambaryje.
Pasak bendruomenės pirmininkės, netrukus kultūros namų priestatas, daug metų buvęs kaip vaiduoklis, prisikels naujam gyvenimui.
„Toks baisuoklis stovėjo šitiek metų, o dabar ir gyvenvietė bus gražesnė, ir gyventojams nebeteks važinėti į visokius „impulsus“, – sakė R. O. Manikienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
