Šį rudenį ES ir Lietuva turės nutarti, ar pasirašyti Asociacijos, taip pat Laisvosios prekybos sutartį su Ukraina Rytų partnersytės viršūnių susitikime Vilniuje. Metų pradžioje ir Briuselis, ir prezidentė Dalia Grybauskaitė aiškino, kad nutarimas bus priimtas gegužės pradžioje, dabar kalbama, kad jis veikiausiai bus atidėtas iki spalio, gal net lapkričio. Sprendimo atidėjimas iki paskutinės minutės rodo jo nepaprastą svarbą.
Nutarimas sietinas su principiniais vertybių ir geopolitinių apskaičiavimų pusiausvyros ES politikoje klausimais. Pasak vertybių politikos gynėjų, ES nėra vien laisvosios prekybos ir laisvo judėjimo zona. Vertybių puoselėjimas esą esminė ES ypatybė, jo nustūmimas į antrą planą reikštų, kad ES atsisako savitumo.
Ukrainos šalininkai aiškina, kad atsisakydama pasirašyti sutartį ES ne tik atstumtų šią šalį, bet ir ją pastūmėtų į Rusijos glėbį, o taip būtų smarkiai pakenkta Vakarų geopolitiniams interesams. Jie nurodo, kad Ukraina daro pažangą, įgyvendindama ES reikalavimus sukurti demokratišką ir skaidrią rinkimų sistemą, nepersekioti opozicijos, įvykdyti teisėsaugos ir ūkio reformas. Daug reikšmės skiriama Ukrainos valdžios nutarimui paleisti Julijos Tymošenko sąjungininką, buvusį vidaus reikalų ministrą Jurijų Lucenką. Šalies gynėjai pabrėžia, kad Asociacijos sutartis yra tik pirmas žingsnis į narystę, tad netikslu taikyti griežtus kriterijus, būtinus visateisei narystei ES. Pelnius Kijevo pasitikėjimą bus galima didinti spaudimą ir įtikinti šalies valdžią įgyvendinti visus ES reikalavimus.
Vertybių politikos šalininkai abejoja teiginiu, kad nesulaukusi Asociacijos sutarties Ukraina nepajėgtų atsispirti Rusijos traukai, taptų Maskvos peršamos muitų sąjungos ir kitų jos dominuojamų sandraugų nare. Kremliaus politika esanti tokia atgrasi, jos oligarchai tokie grobuonys, kad Ukrainos politikos ir ūkio elitas priešinsis glaudesniems santykiams su Rusija. Nors padaryta pažanga įgyvendinant ES reikalavimus, pritarimas Asociacijos sutarčiai įtikintų prezidentą Viktorą Janukovyčių, kad Ukraina tokia svarbi, jog ES pasiryžusi užmerkti akis prieš šalies trūkumus. Todėl itin svarbu nedaryti nuolaidų, kurios keltų abejonių dėl ES įsipareigojimo vertybėms ir padrąsintų V. Janukovyčių nevykdyti reformų.
Nuogąstavimai, kad kieta ES laikysena skatintų Ukrainą prisišlieti prie Rusijos, nepagrįsti.
Lietuvos politikų nuostatos šiuo klausimu neaiškios. Prieš kelias savaites Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka teigė, kad vienas žmogus, nors ir toks žymus, kaip J. Tymošenko, neturėtų nulemti valstybės ir jos piliečių likimo, tad reikia ieškoti kompromisų, juolab kad pasirašius Asociacijos sutartį Ukrainos dar lauktų ilgas kelias į visateisę narystę. B. Juodka nevienintelis taip mano. Interviu BNS Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas sakė, kad negalima ES ir Ukrainos santykių daryti priklausomų nuo vienos bylos, o „Asociacijos sutartis tarp ES ir Ukrainos turi būti pabaigta derinti ir mano rekomendacija yra ją ratifikuoti“.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius itin atsargiai reagavo į savo partijos kolegos pastabas. Jis pabrėžė, kad vienas žmogus ar koks nors vienas klausimas negali nulemti strateginės šalies raidos. Daugeliui valstybių J. Tymošenko byla yra kaip lakmuso popierėlis – šalis teisingame kelyje ar ne, Ukraina teisinė valstybė ar ne. Jis nepasakė, ar Lietuva yra viena iš tokių šalių.
Anksčiau L. Linkevičius neslėpė palankumo Ukrainai ir aiškino, kad šios šalies „pasiekimus reikia vertinti pragmatiškai, o greta keliamų reikalavimų pasiūlyti ir apčiuopiamų paskatų“. „Pragmatinis“ vertinimas reiškia palankų vertinimą. Prezidentė D. Grybauskaitė, kuri nulems Lietuvos poziciją, nėra atskleidusi savo nuostatų, nors manytina, kad kaip daugelis rytų europiečių ji linkusi atlaidžiai vertinti Ukrainą.
Tai būtų klaida. Nuogąstavimai, kad kieta ES laikysena skatintų Ukrainą prisišlieti prie Rusijos, nepagrįsti. Kremliaus imperinis tonas, savanaudiška politika ir negebėjimas mažesnių šalių laikyti lygiateisėmis partnerėmis užtikrina, kad bet koks Kijevo flirtas su Maskva būtų trumpalaikis. Asociacijos sutarties pasirašymo atidėjimas kaip tik gali įtikinti V. Janukovyčių, kad nesiimdama rimtesnių demokratinių pertvarkų Ukraina liks už ES borto.
Turiu pripažinti, kad negalima numatyti sutarties pasirašymo ar nepasirašymo padarinių. Manau, kad V. Janukovyčius, kuris tikisi ES nuolaidų, dar nenusprendė, ką darytų, jei Ukrainai nebūtų siūloma sutartis. Bet Lietuva, taip dažnai kitoms šalims pamokslavusi apie vertybių svarbą, turi išnaudoti ES pirmininkavimo suteiktą progą savo žodžius paversti tikrove ir siekti, kad Ukraina patenkintų visus Bendrijos reikalavimus.
Nereikia pervertinti ES pirmininkavimo svarbos. Lemiamą žodį šiuo klausimu, kaip ir kitais, tars Vokietija, jos kanclerė Angela Merkel. Nors yra didelių abejonių, manoma, kad ji pritars sutarčiai. Kalbama ir apie galimą kompromisą – sutartis pasirašoma, bet ji neratifikuojama, kol visos sąlygos nepatenkintos. Bet ir šiam variantui Lietuva turėtų priešintis.
