Buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi net ir nebeidamas vyriausybės vadovo pareigų sugeba daryti neproporcingai didelę įtaką šalies valdžios sprendimams. Šįkart su teisėsauga bėdų turintis politikas atsidūrė dėmesio centre, kai jo partija, protestuodama prieš Italijos aukščiausiojo teismo sprendimą paspartinti vieną iš S. Berlusconi bylų svarstymą, boikotavo valdančiosios koalicijos darbą.
Praėjusių metų spalį S. Berlusconi buvo pripažintas kaltu ir nuteistas ketveriems metams kalėjimo jam iškeltoje byloje dėl mokesčių vengimo. Buvęs ministras pirmininkas turėjo teisę dukart apskųsti sprendimą aukštesnės instancijos teismams. Pirmąją apeliaciją teismas atmetė, o antrosios svarstymas buvo numatytas šių metų pabaigoje, tačiau šį mėnesį Aukščiausiasis teismas paskelbė, kad S. Berlusconi bylos svarstymas atkeliamas į liepos 30 d.
Buvusio vyriausybės vadovo centro dešinės Laisvės žmonių partija (LŽP) apkaltino teismus šališkumu ir kampanijos, kuria siekiama pašalinti milijardierių S. Berlusconi iš Italijos politinės sistemos, vykdymu. LŽP, kuri yra viena didžiausių šalies valdančiosios koalicijos partijų, boikotavo teismo sprendimą. Į kampą įspraustas šalies Aukščiausiasis teismas išleido pareiškimą, kuriame aiškino turėjęs paspartinti S. Berlusconi bylos nagrinėjimą dėl rugpjūčio 1 d. įsigaliosiančio senaties termino, kuris reikštų, jog košės prisiviręs politikas ir toliau išvengs atpildo už neteisėtus veiksmus.
Liūdnai pagarsėjęs
Mokesčių vengimo byla S. Berlusconi sąskaitoje – anaiptol ne vienintelė. Birželio pabaigoje paskelbtas nuosprendis dėl prostitucijos skandalo, į kurį anksčiau buvo įsivėlęs politikas. Tuomet teismas S. Berlusconi nuteisė septyneriems metams nelaisvės už nepilnametės prostitutės paslaugų pirkimą ir piktnaudžiavimą šalies premjero pareigomis dangstant šį nusižengimą.
Savo kaltę prostitucijos ir piktnaudžiavimo tarnyba bylose S. Berlusconi, be abejo, neigė ir nuosprendį traktavo kaip politiškai motyvuotą, „siekiant eliminuoti jį iš šalies politinio gyvenimo“. „Aš priešinsiuosi šiam persekiojimui, nes esu visiškai nekaltas“, – patikino nuteistasis. Anot LŽP atstovo žemesniuosiuose parlamento rūmuose Renato Brunettos, S. Berlusconi kreipsis į Italijos konstitucinį teismą dėl „destruktyvaus ir nepriimtino“ žemesniosios instancijos teismų verdikto, jei jo apeliacijos nebus patenkintos.
Nepaisant to, ar aukštesnės instancijos teismai atsižvelgs į S. Berlusconi skundus, maža tikimybė, kad ekspremjeras turės atlikti laisvės atėmimo bausmę. Mat pagal 2006 m. priimtą įstatymą, kuriuo siekiama sumažinti kalėjimų perpildymą, ketverių ar septynerių metų įkalinimas automatiškai verčiamas į metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, Italijos įstatymai numato, kad vyresni nei 70 metų asmenys atleidžiami nuo kalėjimo ir gauna namų areštą. S. Berlusconi – jau 76-eri.
Visgi bausmė, kurios gali nepavykti išvengti buvusiam ministrui pirmininkui, yra draudimas penkerius metus eiti pareigas valstybės tarnyboje. Tai reikštų, kad S. Berlusconi netektų parlamentaro mandato ir narystės LŽP. Toks teismo sprendimas turi būti patvirtintas Senato, kuriame S. Berlusconi turi mandatą, tačiau jei taip nutiktų, jo partijos bendražygiai pažadėjo masiškai atsistatydinti iš valdžios.
Proga manipuliuoti
Tokie S. Berlusconi partijos grasinimai negali būti ignoruojami, nes centro dešinieji LŽP sudaro nemažą dalį šį pavasarį suformuotos centro kairiųjų vadovaujamos koalicijos. Ši jau senokai braška, nes dabartinio premjero Enrico Lettos kairieji ir S. Berlusconi dešinieji nesutaria dėl ekonomikos reformų, kurios būtinos siekiant įveikti porą metų trunkančią recesiją. Tad skandalingojo politiko bendražygių parama yra gyvybiškai svarbi koalicijai išlikti.
Tokia padėtis suteikia S. Berlusconi vietos politiniams manevrams. Grasindamas politine krize ekspremjeras gali spausti politinius oponentus priimti sprendimus, kurie padėtų įgyvendinti centro dešiniųjų rinkimų pažadus, bet nepadėtų Italijai pakilti iš ekonomikos nuosmukio – panaikinti nekilnojamojo turto mokesčių ir užkirsti kelio padidinti pridėtinės vertės mokestį.
Neprognozuojamas
Nors LŽP kalba apie pasitraukimą iš koalicijos, partijos lyderis S. Berlusconi vėliau tvirtino, kad jo partija ir toliau rems E. Lettos vadovaujamą koalicinę vyriausybę. Kalbėdamas LŽP lyderiams buvęs premjeras ragino partijos atstovus nusiraminti ir aiškino, jog reikia būti vieningiems, kad apkarpytų mokesčius, kaip pažadėjo rinkėjams: „Vyriausybė turi gyvuoti <…>, bet tai nereiškia, kad turime nusileisti dėl ekonominių klausimų.“
Turint omenyje S. Berlusconi įprastą nuomonės nepastovumą, komentatoriai ir oponentai tokius skandalingojo ekspremjero komentarus vertina atsargiai. Anot centro kairės partijos vadovo Guglielmo Epifani, S. Berlusconi ir jo rėmėjų veiksmai – pernelyg migloti: „Ryte jie praneša norį pasitraukti iš vyriausybės, tuomet S. Berlusconi sako: „Ne, mes liekame.“ Tai – šizofreniškas požiūris ir mums būtina viską išsiaiškinti.“
Bėdos po vieną nevaikšto
Neramumai Italijos politinėje arenoje prasidėjo šaliai itin nepalankiu metu. Trečias pagal dydį euro zonos ūkis antrus metus skendi recesijoje, o praėjusią savaitę Italija nukrito agentūros „Standard & Poor’s“ sudarytame reitinge ir yra tik per porą vietų aukščiau šalių, kurioms reikia prašyti užsienio kreditorių finansinės paramos. Tai – smūgis žemiau juostos Italijai, kurios užsienio skola po JAV ir Japonijos yra didžiausia pasaulyje (2 trln. eurų). Italijos skolinimosi kaina (palūkanos, mokamos užsienio investuotojams) pakilo iki 4,5 mlrd. eurų. Analitikų teigimu, tai atspindi investuotojų susirūpinimą dėl Italijos ekonomikos ateities, kai nerimsta S. Berlusconi skandalai ir kilusi politinės krizės grėsmė.
Italijos banko valdytojas Ignazio Visco kalboje Nacionalinėje bankininkystės federacijoje perspėjo, kad šalis negali rizikuoti ir taip trapiu investuotojų pasitikėjimu. Anot jo, buvo tikimasi, kad Italijos ekonomika pradės atsigauti šių metų pabaigoje, o kitais metais paaugs 0,5 proc., tačiau S. Berlusconi rėmėjų prieštaravimas būtinoms ekonominėms reformoms žlugdo tokias viltis. Pasak valstybės iždo pareigūnų, Italija stokoja pinigų S. Berlusconi reikalavimams įgyvendinti.
Antras pagal dydį Italijos skolintojas „Mediobanca“ pranešime klientams birželio pabaigoje konstatavo, kad šalis artėja link užsienio finansinės pagalbos. „Italijos situacija per paskutinį ketvirtį nepagerėjo, veikiau atvirkščiai“, – aiškino vyresnysis banko analitikas Antonio Guglielmi ir pridūrė, kad Italija per ateinantį pusmetį neišvengiamai turės prašyti tarptautinių skolintojų paramos, jei šalies ekonomika nerodys atsigavimo ženklų.
