Daugiau nei dvidešimt metų JAV gyvenantis dailininkas Rimas Čiurlionis beveik kasmet grįžta į Lietuvą su naujausiais tapybos darbais. Abstrakcijoms ištikimas menininkas ir apie savo kūrybą bei naujausią parodą linkęs kalbėti abstrakčiai.
Nuo liepos 5 Palangos galerijoje „Ramybė“ savo darbus pristatantis dailininkas parodai pasirinko pavadinimą „For the Gnostic and Agnostic“. Argumentacija, anot R. Čiurlionio, paprasta: arba pavadinimas atsiranda, arba ne. „Man svarbu, kad jis būtų aiškus, neįpareigojantis, intriguotų. Bet aš jo atsisėdęs negalvoju“, – tikina menininkas.
Daug vietos interpretacijoms visuomet linkęs palikti R. Čiurlionis teigia, kad niekuomet nenori primesti žmogui, ką matyti ir manyti. Taip ir jo darbai, ir pavadinimai visuomet tausoja erdvę savitam suvokimui. „Man meno stebėjimas, žiūrėjimas į kūrinius yra aktas, kai turi prieiti prie kūrinio, susikaupti, nusiteikti. Tai paslapties išgyvenimas. Man rūpi abtrakcijos, kurios gali nuvesti į konkrečią būseną. O ta būsena nenusakoma, nenupasakojama“, – įsitikinęs dailininkas.
Iš maždaug prieš metus pradėto tapyti ciklo Palangą pasiekė keturiolika menininko darbų. Vienam didesnio formato paveikslui R. Čiurlionis paskyrė apie dvejus metus; už Atlanto liko ir nebaigtų kūrinių. Naujausia dailininko paroda, jo akimis, neišblaškyta ir vientisesnė nei kelios ankstesniosios.
Klausimai, kas įkvėpė naujiems darbams, R. Čiurlioniui atrodo mažų mažiausiai keisti. „Visi kalba apie jausmą: ką jautėte kurdamas? Tapyba nėra jausminis dalykas. Be to, kalbėti apie savo kūrinį – tai jau kurti naują istoriją, visiškai atskirą nuo to darbo. Nesunku prifantazuoti „į šoną“. Galiu pasakyti tik savo darbų savybių sumą. Apskritai, menas – tai kreipinys į sielą“, – samprotauja dailininkas.
R. Čiurlionio paroda „For the Gnostic and Agnostic“, skirta JAV nepriklausomybės dienai ir istorinio Dariaus ir Girėno skrydžio 80-mečiui paminėti, vyksta iki liepos 27 d.
