Per vargus išplėšusiai miesto Tarybos pritarimą Nakvynės namus statyti Teatro g., Panevėžio valdžiai dar per anksti pergalę laistyti šampanu. Gyventojai viliasi įtikinti Europos Sąjungos paramos skirstytojus Panevėžiui neduoti milijono litų benamių užuovėjos statyboms miesto centre.
Bando užbėgti už akių
Politikų sprendimu nepatenkinti Teatro g. ir aplinkinių gatvelių gyventojai raštais užvertė valstybės institucijas: Vyriausybės atstovę Panevėžio apskrityje, Vaiko teisių apsaugos kontrolierę.
Jų prašoma išaiškinti, ar neatsiklaususi nei gyventojų, nei Vaiko teisių apsaugos specialistų Panevėžio taryba teisėtai nusprendė Nakvynės namus statyti Socialinių paslaugų centro, kur veikia ir buvę laikinieji vaikų globos namai, teritorijoje.
Kol negaus šių institucijų išvadų, gyventojai prašo Centrinės projektų valdymo agentūros nepriimti sprendimo dėl Nakvynės namų statybos finansavimo. Tačiau panevėžiečiai agentūros prašo neatimti iš Panevėžio renovuojant Socialinių paslaugų centrą sutaupytos beveik milijono litų ES paramos.
„Mes nebeturime ko prarasti. 17-iolika metų pragyvenome košmare, porą metų valdžia mums leido atsikvėpti, dabar vėl nori grąžinti tą košmarą“, – užbėgti politikams už akių vilties dar neprarado gyventojų iniciatyvinės grupės narė Irina Gafurova.
Suabejojo meru
Centro gyventojams susidarė įspūdis, jog miesto vadovai dėjo desperatiškas pastangas, kad Taryba pritartų jų siūlymui Nakvynės namus statyti Teatro g.
I. Gafurova iš Tarybos posėdžio išėjo politikams nubalsavus prieš tokį siūlymą.
Netrukus iš kaimynų, pasilikusių stebėti politinių debatų, sulaukė netikėtos žinios: Taryba balsavo iš naujo ir šįkart – nebe gyventojų naudai.
„Žmonės matė, kaip per posėdžio pertrauką meras Tarybos narius po vieną kvietėsi į kabinetą. O po pertraukos paskelbė perbalsavimą. Tada ir priėmė sprendimą tokį, kokio kažkam reikia“, – politinę klastą įtaria I. Gafurova.
Į miesto Tarybą ir merą kreipimąsi rengia ir Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius. Jo vedėją Audronę Grainienę stebina, kad benamius apgyvendinti greta socialiai pažeidžiamų nepilnamečių politikai apsisprendė nė nepasitarę su vaikų teisių gynėjais.
Nors Socialinių paslaugų centro vadovas Valdemaras Misevičius čia nemato nieko blogo, A. Grainienė tokiai kaimynystei nepritaria. Anot jos, iš socialinės rizikos šeimų vaikai paimami, kad nematytų netinkamo gyvenimo būdo pavyzdžio, o Socialinių paslaugų centro kieme pastačius Nakvynės namus nepilnamečiai kasdien stebėtų atsidūrusiuosius dugne.
Partijos bičiuliai susiskaldė
Visą miestą ant kojų sukėlusios diskusijos, kur įkurdinti benamius, supriešino ir politinius bendražygius.
Vieningos nuomonės dėl vietos benamiams neturėjo nė didžiausia Taryboje Tėvynės sąjungos frakcija. Jos šešėlinį
lyderį, benamius įkurdinti Teatro g. siekusį merą Vitalijų Satkevičių, palaikė trys kolegos iš septynių – Julius Beinortas, Marija, Danutė Kažukauskienė bei Algis Čeponis.
Prieš šį siūlymą balsavęs istorijos mokytojas konservatorius Juozas Brazauskas įsitikinęs, kad kolegos padarė didelę klaidą.
„Įsivaizduokite klasę su 30-ia probleminių vaikų. Taip bus ir Teatro g. Dabar Socialinių paslaugų centre gyvena iš šeimų paimti vaikai, po to šalia jų atkels benamius, o ateityje planuojama ten pat ir senelių namus. Vienoje vietoje sukoncentruoti tris socialiai jautrius faktorius yra beprasmybė“, – įsitikinęs J. Brazauskas.
Įtaria nusitaikius privatizuoti
J. Brazauskas palaiko visuomenės iniciatyvą užkirsti kelią Nakvynės namų statyboms miesto centre. Jis įsitikinęs, kad teisingesnis sprendimas būtų rekonstruoti dabartinę benamių užuovėją Elektronikos g., buvusį „Ekrano“ gamyklos profilaktoriumą.
Konservatorius apgailestauja, kad tuo nepavyko įtikinti partijos bendražygių.
„Mūsų frakcija praskydo tuo požiūriu. Dauguma buvo prieš Nakvynės namus Teatro g., bet keletas balselių išskydo ir to užteko. Merą turbūt kažkas spaudžia ir jis prikalbino kelis žmones“, – svarstė J. Brazauskas.
Po neeilinio Tarybos posėdžio, kai desperatiškai buvo prastumtas sprendimas Nakvynės namus statyti Teatro g., Savivaldybės koridoriuose jau kone atvirai imta kalbėti, jog meras veikiausiai tapo kažkieno asmeninių interesų įkaitu. Karštligiškos pastangos iš Elektronikos g. iškeldinti benamius ne tik visuomenei, bet ir tam prieštaraujantiems politikams kelia įtarimų, jog buvusį profilaktoriumą itin vaizdingoje vietoje ant „Ekrano“ marių kranto ketinama privatizuoti.
Benamiams nėra vietos
Socialinių paslaugų centro direktoriaus Valdemaro Misevičiaus nuomone, sunku prognozuoti, kaip pasielgs gyventojų pasipriešinimą matanti Centrinė projektų valdymo agentūra. Jei ji atsižvelgtų į žmonių skundus ir nefinansuotų Nakvynės namų statybų Teatro g, V. Misevičius nuogąstauja, kad nuo centro rekonstrukcijos sutaupyto milijono litų Panevėžys nebematys.
Direktorius pripažįsta nematantis vietos Panevėžyje, kad visuomenė neprotestuotų dėl benamių kaimynystės. Anot jo, net kai Nakvynės namai prieš porą metų kūrėsi Elektronikos g,, skundėsi aplinkui esančios įstaigos.
„Futbolo akademijos auklėtinių tėvai piktinosi, jog bijos vaikus į treniruotes išleisti, kepykla – kad batonus išvogs, o dabar visiems gerai“, – pamena V. Misevičius.
Direktoriui keistai atrodo ir visuomenės įtarinėjimai, neva politikai bando bet kokiu būdu prastumti sprendimą dėl Nakvynės namų Teatro g.
„Kas tokio sprendimo norėjo, galėjo matyti visai priešingą vaizdą. O mero asmeninio suinteresuotumo statyti Teatro g. aš nematau. Nebent jo, kaip mero, rūpinimasis, kad miestas neprarastų milijono litų ir toliau būtų teikiamos apnakvindinimo paslaugos“, –„Sekundei“ teigė V. Misevičius.
Kodėl meras taip stengėsi dėl benamių užuovėjos miesto centre, iš jo paties sužinoti nepavyko. Kaip įprasta, miesto vadovui neįmanoma prisiskambinti nei į darbo kabinetą, nei mobiliuoju telefonu.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
