Miozitas – skeleto raumenų uždegimas – dažniausiai yra profesinė liga, ja serga sunkų fizinį darbą dirbantys žmonės.
Tačiau kodėl miozito skausmai šiais laikais pažįstami kone kiekvienam? Daugelis net esame „susidraugavę“ su jais visam gyvenimui!
Nustebsite sužinoję, kad beveik visos tokios komplikacijos atsiranda dėl pačių pacientų kaltės. Ir ypač jeigu jie yra visa širdimi atsidavę sodininkystei bei daržininkystei.
Kalti žmonės, ne mikrobai
Miozitu vadinamas raumenų uždegimas beveik visada yra nuspėjamas ir, jei aptinkamas ankstyvos stadijos, išgydomas negalavimas. Tačiau apleistas jis yra pavojinga liga.
Iš visų žmonių, kuriuos miozitas priverčia peržengti gydytojo kabineto slenkstį, maždaug 95 procentus susargdina netinkamas darbo režimas. Į šią sąvoką įeina ir fizinis persitempimas, nuolatiniai persišaldymai, sumušimai bei kitos traumos. Uždegimą šiuo atveju sukelia ne mikrobai, o raumenų skaidulų, plyštančių dėl tokio poveikio, yrimo produktai.
Kad profesinis miozitas taip paplitęs, kalti ne skeleto raumenys – nėra jie tokie gležni, bet mūsų pačių, ypač pratusių prie sunkaus fizinio darbo, neatsakingas elgesys su savo raumenynu. O juk puikiausiai žinome, kad negalima pernelyg apkrauti raumenų, jeigu šie nėra apšilę. Jeigu jums, pavyzdžiui, reikia kasti smėlį, pirmąsias 10–15 minučių prisiverskite mosuoti kastuvu tik puse jėgos ir būtinai padarykite vieną dvi trumpas pertraukas. Tais atvejais, kai fizinio krūvio neįmanoma didinti pamažu, prisiverskite prieš tai bent 5 minutes pasimankštinti.
Silpnoji vieta
Kita vertus, kai raumenynas jau gerai apšildytas, jam gresia kitoks pavojus – pernelyg greitai atšalti. Tai ir yra silpnoji skeleto raumenų vieta: pakanka po intensyvių fizinių krūvių bent kiek sušalti, ir gali įsimesti miozitas. Štai kodėl gydytojai perspėja, kad net ir per karščius dirbti lauke būtina tik apsirengus. Jeigu vis dėlto pageidaujate dirbdami dar ir įdegti, paklausykite bent tokio medikų patarimo: 10–15 minučių iki darbo pabaigos užsimeskite kokius nors marškinėlius, o baigę darbuotis neskubėkite iškart slėptis šešėlyje ar tuo labiau vėsioje patalpoje.
Beje, atsižvelgiant į faktą, kad labiausiai paplitęs yra kaklo miozitas (antrąja vieta dalijasi alkūnės ir juosmens raumenų uždegimai), labai gaila, jog išėjo iš mados kaklaskarės, kadaise buvusios neatsiejama proletariato aprangos dalimi.
Neprofesiniai – dar baisesni
Miozitas klastingas tuo, kad jį būna sunku atskirti nuo ne ką mažiau paplitusių „antrininkų“ – stuburo ligų.
Sergant miozitu, kamuoja buki skausmai, sustiprėjantys prisilietus prie raumens. Jie nepraeina esant ramybės būsenos, retai kada pereina į gretimus raumenis, stuburas nebūna surakintas. O štai tikrieji stuburo skausmai būna veriantys, pulsuojantys ir apima daugelį raumenų. Jie stiprėja esant fiziniams krūviams, o ilsintis atslūgsta. Be to, judėti sergant stuburo ligomis tampa sudėtinga.
Skeleto raumenų uždegimas sukelia kiek kitokius požymius. Specialistai miozitą dar vadina vieno vaidmens aktoriumi, mat skausmas sukausto vieną, daugiausia du ar tris artimiausius raumenis. Nebūna jokio karščiavimo, limfmazgiai nepatinsta, nėra jokių kitų ryškių sveikatos sutrikimų. O jei atsiranda dar kokį simptomą, būtina skubiai kreiptis į gydytoją, kad patikslintų diagnozę. Nes jeigu nedirbate lauke sunkaus fizinio darbo, bet vis tiek „užsidirbote“ miozitą, juo galėjo pasireikšti kita, galbūt labai pavojinga liga – pavyzdžiui, tuberkuliozė, trichineliozė.
Gali ir pasmaugti
Skirtingų skeleto dalių miozitas turi savų ypatumų, tačiau pavojingiausiu iš visų laikomas kaklo dalies raumenų uždegimas. Negydomas jis progresuoja kaip ir bet kuris kitas miozitas: susilpnina raumenis ir sukelia jų atrofiją, paskui išplinta į šalia esančius raumenis.
Mėgstamiausi kaklo miozito taikiniai ekspansijai – gerklų, ryklės ir diafragmos raumenys. Vadinasi, užleidus šią ligą gali pradėti kamuoti dusulys. Tad jeigu žinote, kad sergate kaklo miozitu, staiga prasidėjus kosuliui ir dusuliui būtina skubiai keliauti į ligoninę.
O juosmens raumenų miozitu dažnokai dangstosi inkstų ligos. Todėl per savaitę, daugiausia 10 dienų, nepavykus įveikti skausmo juosmens srityje, būtinai kreipkitės į gydytoją ir išsitirkite šlapimą.
Alkūnės miozitas dar vadinamas sodininkų ir tenisininkų liga. Skamba nelabai grėsmingai, bet būtent šis miozito tipas dažniausiai grasina invalidumu, kai uždegimas įsimeta iš pradžių į alkūnės, o paskui – į plaštakos sąnarius.
Ramybės ir tik ramybės!
Geriausias vaistas nuo miozito – ramybė, šiluma ir masažas. Veiksmingesnių priemonių specialistai kol kas neatrado. Bet ir išvardytųjų visiškai pakanka nuo ligos išsivaduoti – suprantama, jei jos bus taikytos išmaniai ir laiku, kai tik pajuntami pirmieji skausmai.
Ypač griežtai reikia laikytis ramybės režimo. Susirgus juosmens ir kaklo raumenų uždegimu vertėtų dieną dvi pagulėti lovoje, o esant alkūnės miozitui negalima dirbti net paprasčiausių buities darbų.
Specialus masažas sergantiesiems kaklo ir juosmens miozitu daromas kas 2–3 valandas po 15–20 minučių. Tam tikrais masažuojamaisiais judesiais gydomas ir alkūnės miozitas.
Kai į raumenis įsimeta uždegimas, šiluma tampa ypač svarbi. Sušildyti pažeistus audinius gali padėti ir šildomieji kremai: jie iškart sustiprina kraujo cirkuliaciją ir medžiagų apytaką raumenyse, tad pašalina toksinus, sumažina skausmą. Tačiau įsitrinti tokiu tepalu galima tik pirmiau jį išbandžius – ir bandomoji dozė neturėtų būti didesnė, nei telpa ant mažojo pirštelio galiuko. Paskui rankas kruopščiai nusiplaukite su muilu, kad kremo nepatektų į akis ar burnos gleivinę – toks stiprus jų poveikis.
Kiek švelnesnio poveikio yra tepalai, kurių sudėtyje yra bičių ir gyvačių nuodų, aitriųjų paprikų. Tačiau nei vienų, nei kitų jų negalima naudoti esant trauminiams miozitams, pasireiškiantiems patinimu. Tada pažeistą vietą pirmiausia patepkite (bet neįtrinkite!) skausmą ir tinimą malšinančiu geliu nuo uždegimo. O kai pabrinkimas išnyks, minėtą gelį bus galima naudoti pakaitomis su šildomaisiais tepalais (tik atminkite prieš tepdami ant odos naują vaistą ankstesnį nuvalyti vatos tamponu, suvilgytu spirito tirpale). Intervalas tarp tokių įtrynimų ir patepimų turi būti ne mažesnis kaip viena valanda.
PARENGĖ SERGEJUS STONKUS
