Čekijos policijos vykdytas didelio masto tyrimas birželį atvedė iki pat ministro pirmininko Petro Nečaso administracijos durų. Tarp įtariamųjų atsidūrus artimiausiai bendražygei, P. Nečasas atsistatydino, o formuoti laikinąją vyriausybę prezidentas Milošas Zemanas paskyrė rinkimuose nedalyvavusiam ekonomistui.
Trejus metus pirmininkavęs centro dešinės koalicinei vyriausybei Petras Nečasas birželio 17 d. atsistatydino iš vyriausybės bei Pilietinės demokratijos partijos (ODS) vadovo pareigų. Antikorupcine retorika pagarsėjęs konservatorius buvo priverstas pasitraukti po to, kai Kovos su organizuotu nusikalstamumu departamento tyrimas atskleidė artimiausią jo šalininkę Janą Nagyovą galimai esant įsitraukus į korupcijos ir piktnaudžiavimo tarnyba istoriją.
Birželio 13 d. šimtai pareigūnų vykdė kone didžiausią Europoje po Tarybų Sąjungos žlugimo politikų sulaikymo operaciją. Po daugiau nei metus trukusio tyrimo buvo konfiskuoti keli milijonai dolerių grynaisiais ir keli kilogramai aukso.
Minėtiems asmenims iškeltos bylos dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kyšininkavimo. J. Nagyova įtariama siūliusi buvusiems parlamentarams aukštus postus valstybinėse įmonėse manais už mandatų atsisakymą. Parlamentą palikę politikai oponavo mokesčių įstatymų pakeitimams, kurie buvo priimti po jų pasitraukimo. Vis dėlto prokurorai atskleidžia, kad labiausiai korumpuoti Čekijos lobistai nebuvo sulaikyti.
Ryški J. Nagyovos asmenybė
Bene kontraversiškiausia figūra tarp sulaikytųjų – premjero kabineto vadovė ir artimiausia bendražygė J. Nagyova. Už ypatingą darbštumą ir organizacinius gebėjimus vertinama moteris su P. Nečasu dirbo nuo 2006 m., kai politikui užėmus darbo ir socialinių reikalų ministro postą buvo pakviesta vadovauti jo komandai.
Jau kurį laiką Čekijos žiniasklaidoje buvo svarstoma, ar P. Nečaso ir J. Nagyovos nesieja kai kas daugiau nei tik profesiniai santykiai. Pasak apžvalgininkų, romano tarp P. Nečaso ir J. Nagyovos galimybę patvirtina į viešumą patekę telefoniniais pokalbiais paremti policijos dokumentai.
Įdomi ir dar viena detalė. J. Nagyovai pateikti kaltinimai ne tik dėl korupcijos, bet ir dėl karinės žvalgybos pasitelkimo trims asmenims sekti asmeniniais tikslais. Tarp šių asmenų buvo P. Nečaso žmona. Nuo skandalo pradžios praėjus kelioms dienoms premjeras su savo žmona išsiskyrė.
Nugalėtas savo paties ginklu
Didesnė dalis Čekijos žiniasklaidos nėra linkusi kvestionuoti policijos veiksmų. Kita vertus, Čekijoje smulkesni kyšininkavimo skandalai yra gana įprastas reiškinys, todėl pastarieji įvykiai nuo korupcijos valstybiniame sektoriuje pavargusių čekų veikiausiai nenustebino.
Vis dėlto ši beprecedentė politikų sulaikymo operacija turėtų demonstruoti Čekijos teisėsaugos savarankiškumą vykdant tyrimus dėl politikų veiklos, kurį palaikė ir P. Nečasas. Paradoksalu, kad griežtais antikorupciniais pasisakymais garsėjęs politikas pats tapo savo iniciatyvų auka.
Čekijos socialdemokratų partijos (ČSSD) vedama opozicija suskubo reikalauti P. Nečasą palikti premjero postą ir rengti pirmalaikius parlamento rinkimus. Iš pradžių bandęs nuo skandalo atsiriboti, po kelių dienų Čekijos konservatorių lyderis prisiėmė atsakomybę ir atsistatydino. Šį kartą jis nesulaukė balsavimo dėl nepasitikėjimo, kuris jo vyriausybei būtų buvęs jau devintasis.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad ir visuomenės pasitikėjimas P. Nečaso vyriausybe nuosekliai smuko. Birželio pradžioje, prieš pat skandalą, Nepriklausomo viešosios nuomonės tyrimų centro (CVVM) atlikta apklausa parodė, kad vyriausybe pasitikėjo tik 18 proc. čekų. Daugiau nei pusės čekų pasitikėjimu galėjo pasigirti prezidentas M. Zemanas, kuris yra kitas nemažiau svarbus veikėjas Čekijos vyriausybės kaitos istorijoje.
Prezidento galių ribos
Pirmasis tiesiogiai išrinktas Čekijos prezidentas M. Zemanas žengė daugumos politinių partijų norams prieštaraujantį žingsnį suformuoti laikinąjį ministrų kabinetą, paskirdamas praeityje savo vyriausybėje finansų ministru buvusiam J. Rusnokui. Čekijos žiniasklaida suskubo pavadinti M. Zemano sprendimą bandymu įvesti prezidentinę valdymo sistemą vietoje konstitucijoje numatytos parlamentinės demokratijos.
Nors konstitucijoje nėra numatyta, kad valstybės vadovas turi atsižvelgti į parlamento nuomonę, skirdamas ministrą pirmininką prezidentas įprastai įvertina jo galimybes suburti daugumą parlamente. Be to, į parlamentą neišrinkto J. Rusnoko paskyrimas premjeru prieštarauja demokratinių rinkimų principui.
Čekijos naujienų tarnybos (ČTK) kalbinti Vaclavo Klauso instituto ekspertai kritikavo M. Zemano sprendimą akcentuodami, kad iš į parlamentą neišrinktų politikų formuojama „ekspertų“ vyriausybė neturėtų teisinio pagrindo priiminėti politinius sprendimus. Paminėtina ir tai, kad paskutinį kartą galimybė politinėms partijoms varžytis rinkimuose buvo apribota Čekoslovakijos komunistų partijos laikais.
Spręsti galės parlamentas
Dabar laikinosios vyriausybės ateitis priklauso nuo parlamento, kuris turi apsispręsti, ar bus organizuojami pirmalaikiai rinkimai. Jei PDP vedama dešiniųjų koalicija pasiektų, kad rinkimai neįvyktų anksčiau laiko, vargu, ar taip atneštų sau didesnės naudos. Po P. Nečaso skandalo jų kandidatai į premjerus nesulauktų nei parlamento, nei prezidento pritarimo. Todėl organizuoti pirmalaikius rinkimus atrodo racionalesnis pasirinkimas nei be rinkimų pritarti kairiųjų vyriausybei.
Nesunku suprasti, kodėl pirmalaikių rinkimų siekia socialdemokratai. Jei parlamentas patvirtintų J. Rusnoko ministrų kabinetą, šis savo veikla galėtų pervilioti dalį kairiųjų rinkėjų prezidento M. Zemano Piliečių teisių partijai (SPOZ).ČSSD nori kuo greičiau rengti rinkimus, nes paskutiniųjų apklausų rezultatai rodo, kad dabar socialdemokratai rinkimus laimėtų surinkdami maždaug 30 proc. balsų.
Įvertinus pagrindinių partijų reakcijas, būtų sunku tikėtis, kad J. Rusnoko formuojamas laikinasis ministrų kabinetas sulauks palankaus balsavimo. Parlamente veikiausiai bus pasiektas sutarimas organizuoti pirmalaikius rinkimus.
