Ketvirtą kartą vykusioje tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’13“ IQ pažindinosi su dviem jos laureatais: geriausio užsienio menininko vardą pelniusio ukrainiečio Mykola Bilouso darbais ir geriausia užsienio galerija „Tifana“ iš Rygos.
Aštuonių spalvų dailininkas
M. Bilouso talento pripažinimo istorija dar visai šviežia. Nors menininkui jau per penkiasdešimt, savo pirmąją parodą jis atidarė tik prieš septynerius metus. Tuomet M. Bilousas didelio dėmesio nesulaukė. Jam prireikė vieno, kaip paskui paaiškėjo, lemtingo vizito į galeriją „Tsekh“ ir pokalbio su jos įkūrėju Oleksandru Ščeluščenko. „Mykola pas mus užėjo ir paliko kompaktinį diską su savo darbais. Pamenu, mes daug iš jo nesitikėjome – jis turėjo problemų su alkoholiu. Tad tą diską nusprendėme peržiūrėti gana atsainiai, tačiau vis dėlto pasižiūrėję buvome sužavėti jo darbais“, – apie netikėtą atradimą pasakoja O. Ščeluščenko. Vėliau paaiškėjo, kad M. Bilousas ne šiaip sau stikliuko ir tapybos mėgėjas, bet išsilavinęs ir meno istoriją puikiai išmanantis žmogus. Jis šią discipliną devynerius metus dėstė būsimiesiems architektams.
Pasak O. Ščeluščenko, tapytojo darbai unikalūs savo technika. „Jis ypatingai dirba su spalvomis, jas lieja sluoksniais, iš vienų išryškindamas kitas. Kurdamas inversijas jis sugeba išlaikyti harmoningą vaizdą“, – ypatumus nusako galerininkas. M. Bilousas tapydamas naudoja tik aštuonias spalvas, tačiau žiūrovui sukuriamas platesnio spalvų spektro įspūdis. Dailininkas praktiškai atsisako baltos spalvos, ją palikdamas tik smulkioms detalėms, pavyzdžiui, žmonių šypsenoms ar savo parašui.
O. Ščeluščenko atkreipia dėmesį, kad visos erdvės dailininko paveiksluose – juodos. Taip sukuriama teatrališka, paslaptinga atmosfera ir neišryškinamas laikas. M. Bilousui nesvarbus ne tik jis, bet ir kitos aplinkybės, siužetai, smulkios detalės. Jei dailininkas žavisi Che Guevara, jį sudomina nuotrauka, matyta laikraštyje, paveikslas, pokalbio nuotrupa – jis suras santykį su šiais savo įspūdžiais ir juos nutapys. „Jo paveikslai iš pirmo žvilgsnio atrodo atsainūs ir paprasti, bet tik įsižiūrėjęs matai, kad juose esama tūrio“, – pastebi galerininkas.
Viena po kitos ne tik Ukrainoje, bet ir svetur rengiamos parodos M. Bilousui subūrė nemažą gerbėjų ratą. O. Ščeluščenko pasakoja, kad jis itin mėgstamas moterų, mat jo paveiksluose jaučiama vyriška energija. Tarp ukrainiečio gerbėjų yra ir prancūzų aktorė Juliette Binoche, kuri apsilankiusi galerijoje asmeniškai M. Bilousui tarstelėjo: „O jūs neblogas menininkas!“
„Tsekh“ direktorius pamena įdomų projektą su meno gerbėjomis iš Stambulo, įsigijusiomis M. Bilouso kūrinius. „Vaizdo medžiagoje tos moterys sėdi greta jo paveikslų ir argumentuoja, kodėl juos pasirinko. Priežastys labai įdomios ir skirtingos: nuo psichologinių problemų iki estetinio ir profesionalaus įvertinimo, – pasakoja O. Ščeluščenko. – Turkės teigė, kad pirkti paveikslus sykiu su vyrais, tartis, kokį kūrinį išsirinkti, galiausiai surasti kompromisą padeda stiprinti santuoką. Viena moteris, dirbusi Paryžiuje meno eksperte, tikino, kad šis tapytojas jai įdomus ir netikėtas atradimas, neabejotinai turintis perspektyvų.“
O. Ščeluščenko teigia labai greitai pajutęs, kad M. Bilousas yra išskirtinis menininkas, tačiau kai kuriems tai dar reikia įrodyti: „Kol kas jis dar gana naujas vardas Ukrainos meno plotmėje. Čia sunku pripažinti, kad kas nors pranašesnis už tave: konkurencija tarp menininkų ir galerijų iš tiesų milžiniška. Tačiau man atrodo, kad esame pagavę stambią žuvį! Jis tikrai turėtų palikti ryškų pėdsaką meno istorijoje.“
Keisčiausia galerija Rygoje
Nedidukės galerijos „Tifana“ Rygos senamiestyje, netoli šv. Petro bažnyčios, sienas puošia tik didelio formato dažniausiai ryškiaspalviai darbai. Toks šios galerijos įkūrėjos Ilzės Kuišelės vizualinis sprendimas: kas sakė, kad ant mažų sienų gali kabėti tik maži ir kuklūs kūriniai?
1998 m. atidarytoje galerijoje daugiausiai eksponuojami latvių menininkų Kasparo Zarinio, Aijos Zarinos, Ineses Brants, Laimos Puntules, kitų ryškių dailininkų darbai. Ketverius mugės „ArtVilnius“ metus „Tifana“ galerija šių ir kitų menininkų kūrinius atsiveža ir į Lietuvą.
„Aš ieškau ne meno kūrinių, o žmonių, asmenybių“, – paklausta apie menininkų ir kūrinių atranką kalba I. Kuišelė. Penkiolika darbo galerijoje metų ją įtikino, jog menininko asmenybė yra labai svarbi. „Pavyzdžiui, A. Zarinos darbai mane pačią praturtina, plečia mano meninį suvokimą. Tai talentinga ir protinga moteris, su kuria malonu dirbti. Kai ieškai asmenybės mene, tada žinai, kad tas menas turės gylį, į jį galėsi „įeiti“. Mano užduotis galerijoje – tą kūrinio vidų ir vertę paaiškinti lankytojams, pirkėjams“, – pasakoja I. Kuišelė.
Nors dirbti su jaunais menininkais yra įdomu, tačiau, anot galerininkės, rizikinga jau vėl todėl, kad turi apie juos per mažai informacijos. Pamatyti menininkų darbus, net jei jie yra geri, neužtenka – svarbu, kiek jie toliau tobulės, vystysis, bent jau palaikys savo lygį. „Gal tai tik vienkartinė sėkmė, trumpalaikis kūrybinis pliūpsnis?“ – retoriškai klausia I. Kuišelė. Per penkiolika „Tifana“ veiklos metų ji pastebėjo, kad apie 70 proc. menininkų taip ir nepatobulėja.
Turėti galeriją buvo sena I. Kuišelės svajonė. Anksčiau dirbusi kinematografijos srityje, fotografavusi ir su vyru kolekcionavusi meno kūrinius ji užaštrino žvilgsnį ir meninę intuiciją. „Fotografija ir kinas mane išmokė, kad reikia žiūrėti į perspektyvą, numatyti ir nujausti, koks bus tavo kadras. Taip ir galerijoje – reikia numatyti ėjimus. Mene svarbiausia priimti teisingą sprendimą“, – samprotauja pašnekovė.
Ji neslepia, kad kas vakarą eidama miegoti nėra tikra, ar rytoj tebeturės savo galeriją. Tačiau tai tipiška šios veiklos rizika, avantiūrizmas ir sykiu žavesys. „Rygoje mes turime pakankamai mažų meno galerijų, tačiau neturime šiuolaikinio meno centro. Taip susiklostė, kad visos galerijos yra skirtingos, turinčios savo menininkus, lankytojus ir pirkėjus“, – pasakoja galerininkė ir šypteli, kad daugelis Rygos gyventojų „Tifana“ laiko viena keisčiausių meno erdvių mieste.
„Visada norėjau, kad mano galerijoje esantys kūriniai patiktų išsilavinusiems meno mylėtojams. Nenoriu pataikauti visiems, – argumentuoja I. Kuišelė. – Beje, „Tifana“ kūriniai pasižymi gana aukšta kaina. Mano manymu, reikia išlaikyti gero meno vertę.“
