Savivaldybės kova su ilgapirščiais, gvelbiančiais iš kapinių paminklus, atsisuko ne prieš įstatymų pažeidėjus, o prieš kapaviečių tvarkymo paslaugas teikiančius smulkiuosius verslininkus. Panevėžio valdžios sprendimas į Šilaičių ir Ramygalos gatvės kapines darbo dienomis leisti įvažiuoti tik nuo 8 iki 16 val., šeštadieniais – nuo 8.30 iki 13.30 val., o sekmadieniais ratuotiesiems visai neatrakinti vartų kapaviečių tvarkytojus varo į neviltį.
Keturios dešimtys smulkiojo verslo atstovų dar gegužės pabaigoje kreipėsi į Panevėžio merą ir Savivaldybės administracijos direktorę prašydami leisti į kapines įvažiuoti gerokai ilgiau. Maždaug prieš savaitę meras Vitalijus Satkevičius atsakė, esą bus ieškoma galimybių išpildyti pageidavimą.
Tokie valdžios pažadai nenuramino priverstinai vakarais poilsiaujančių kapaviečių tvarkytojų. Mat Savivaldybė žadamas galimybes surasti gali ir rudenį, kai iš tokio valdžios gerumo naudos nebebus.
Priverstinis poilsis
Kapaviečių tvarkytojai vasarą norėtų dirbti net iki dešimtos vakaro, tačiau jau prieš 16 valandą turi skubėti išvažiuoti, kol sargas neužrakino vartų.
„Ne kartą yra buvę, kad darbininkams teko mesti darbą, skubėti vartų link ir grįžti užbaigti kitą dieną. Taip didinamos mūsų išlaidos kurui, gaištamas laikas, kuris sezono metu mums itin brangus“, – teigia verslininkai, per keletą vasaros mėnesių privalantys užsidirbti pragyvenimui visiems metams.
Paminklus gaminančiam ir statančiam Jonui Grigaliūnui šiuo metu – tuščios dienos. Dėl didelių karščių vidurdienį triūsti kapinėse neįmanoma, o vakarais neleidžia Savivaldybė. Kapinių vartų rakinimo grafiką nustačiusi Savivaldybė darbininkus privertė nuolat sekti orų prognozes. Mat kai kurių darbų tiesiog neįmanoma kokybiškai atlikti esant aukštai oro temperatūrai ar lyjant.
Tonos smėlio – karučiu
Savivaldybės nustatyta tvarka verslininkams sunkiai suvokiama. Prie vartų budintis žmogus niekada netikrina, kas automobiliuose įvežama ir išvežama iš kapinių. Kapaviečių tvarkytojams keistai atrodo Savivaldybės padarytos išimtys duobkasiams. Šie į Ramygalos gatvės ir Šilaičių kapines pro vartus įvažiuoti gali kada panorėję. Kitiems apie tokį patogumą telieka pasvajoti.
„Aišku, yra išeitis ir mums: nuo vartų per visas kapines karučiu atsivežti smėlį. Įsivaizduokite, kilometrą prieš kalną tokį krovinį stumti, o vienai kapavietei sutvarkyti reikia nuo tonos iki dviejų smėlio. Mūsų verslo specifika tokia, kad statant paminklus be technikos neapsieisi“, – valdininkus išbandyti fizinį darbą ragina J. Grigaliūnas.
Verslininkai Savivaldybei siūlo saugumu kapinėse pasirūpinti ne tokiais primityviais būdais kaip įdarbinant sargą, rakinantį vartus. Jų nuomone, ilgapirščius kur kas labiau atbaidytų kapinių teritorijoje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.
Susizgribo blogai padarę
Penkerioms miesto kapinėms prižiūrėti Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi jos pačios įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“ įvažiavimą riboja vykdydama užsakovės nurodymus. Prižiūrėtojai tenka atlaikyti ir lankytojų pasipiktinimą dėl riboto įvažiavimo į kapines. Tokių skundų ypač padaugėja prieš šventes, kai po darbo dienos suvažiavę tvarkyti artimųjų kapų žmonės ant vartų randa spynas ir priversti per kapines kulniuoti su žemių maišais.
Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidas Darulis aiškina, kad tuojau pat išpildyti kapinių ratuotų lankytojų pageidavimą esą neįmanoma. Mat vartų kontrolės laikas nurodytas kapinių priežiūros sutartyje, sudarytoje su „Panevėžio specialiu autotransportu“. Norint jį pratęsti, anot V. Darulio, reikia keisti sutarties sąlygas ir kapinių prižiūrėtojai papildomai mokėti.
Valdininkas skaičiuoja, kad Ramygalos g. ir Šilaičių kapinių darbo laiką šiokiadieniais pratęsus bent iki 19.30 val., prireiktų dar dviejų po pusę sargo etatų. Savivaldybei per mėnesį tai papildomai kainuotų per 1000 Lt.
V. Darulis pripažįsta, kad suma nėra didelė. Tačiau kol kas papildomos paslaugos pirkimas nėra vykdomas.
„Pradėsim galvoti, iš kur tuos pinigus paimti“, – įpusėjus vasarai kapinių lankytojus bando raminti valdininkas. Vis dėlto V. Darulis tvirtina, kad kapinių vartai vakarais bus atrakinti dar iki rudens.
Išimtis tik laidojimo firmoms
Dabartinis įvažiavimo į kapinių teritoriją laikas pasirašant sutartį su „Panevėžio specialiu autotransportu“, pasak V. Darulio, buvo derinamas su konkurso laimėtoja ir laidojimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Individualiai dirbančius paminklų statytojus ir kapaviečių tvarkytojus Savivaldybė apėjo.
„Supraskit teisingai, ar pirkdami kapinių priežiūros paslaugą turėtume eiti į kapines ir ten betonuojančiųjų ar paminklus statančiųjų klausti, kaip jiems būtų geriau dirbti?“ – stebisi V. Darulis.
Kapinių vartų raktus Savivaldybė patikėjusi keturioms Panevėžio laidojimo įmonėms. Savivaldybei kažkodėl jos atrodo patikimesnės nei smulkiojo verslo atstovai. Anot V. Darulio, Savivaldybė svarstė ne vieną variantą, kaip apsaugoti kapines nuo vagių. Kol kas geresnio nei spynos ant vartų nesurado.
Valdininko teigimu, Klaipėda metus samdė kapinėse ramybę turėjusią užtikrinti saugos firmą. Už tokią paslaugą paklojo maždaug milijoną litų, tai yra kone triskart daugiau nei Panevėžio savivaldybė metams skiria visų miesto kapinių priežiūrai.
Vien vartų rakinimo ir Panevėžiui, matyt, nebeužteks. Kapinių prižiūrėtojai amo neteko, kai kartą atvykę į darbą rado nukeltus Šilaičių kapinių vartus. Taip vagys atsilaisvino kelią išsivežti nugvelbtam paminklui.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
