Jubiliejinėse „Tour de France“ lenktynėse – kurioziškos situacijos, padvigubinti išbandymai ir karti akistata su tiesa.
Praėjusį savaitgalį prasidėjo tai, kam galima klijuoti banalokai skambančią etiketę „šimtmečio lenktynės“. Apie šimtąjį kartą vykstančios „Tour de France“ dviračių lenktynes yra girdėję net tie, kurie nesidomi šia sporto šaka. Tuo metu dviračių sporto entuziastams tai prestižiškiausias metų renginys, o jose dalyvaujantiems sportininkams – sudėtingiausias sezono, galbūt, ir visos karjeros išbandymas.
Šiek tiek faktų: per tris savaites truksiančias lenktynes beveik 200 sportininkų turės įveikti 21 etapą, o bendras jų nuvažiuotas kilometrų skaičius turėtų viršyti 3,4 km. Tai reiškia, kad kiekvieną dieną dviratininkams pedalus teks minti vidutiniškai po keturias valandas per šį laiką nuvažiuojant maždaug 160 km.
Šių metų lenktynės pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį vyksta tik Prancūzijos teritorijoje. Be to, į jas įtraukti etapai už žemyninės šalies ribų. Pirmą kartą per šių lenktynių istoriją dviratininkams teko varžytis ir Prancūzijai priklausančioje Korsikos saloje. Joje sportininkai įveikė pirmuosius tris lenktynių etapus.
Tiesa, garbingai progai paimnėti „Tour de France“ organizatoriai yra paruošę daugiau neįprastų siurprizų. Pavyzdžiui, liepos 18 d. dviratininkams į žymiąją Huezo Alpių viršukalnę, išsiskriančią ne tik daugiau kaip 1000 m skirtumu tarp žemiausios ir aukščiausios trasos vietos, bet ir 21 kalnų keliuko vingiu, teks įminti ne vieną, o du kartus.
Lenktynių finišui taip pat numatyta šis tas neįprasto. Kai liepos 21 d. dviratininkų kolona pajudės nuo Versalio rūmų į Paryžiaus centrą, Saulė artės prie horizonto linijos. Į Eliziejaus laukus dviratininkai įlėks jau visiškai sutemus ir finišo liniją kirs gatvės žibintų šviesoje. Akivaizdu, kad „Tour de France“ organizatoriai nepreleido progos pasimokyti iš „Formulės-1“ rengėjų.
Glaudus lyderių dešimtukas
Po nukarūnuoto amerikiečių dviratininko Lance’o Armstrongo eros kiekvienų metų „Tour de France“ pradžią galima vadinti nenuspėjama. Jubiliejinių lenktynių pradžia sutapo dar ir su kuriozine situacija.
Per patį pirmą lenktynių etapą iš Porto Vekjo į Bastjos miestelį po finišo stendu įstrigo autobusas. Blogiausia tai, kad vėluojantis komandos „Orica-GreenEdge“ autobusas įstrigo tuomet, kai lenktynių lyderiams iki finišo iš 213 km buvo likę vos 10 km. Per pirmąsias minutes nepavykus jo išlaisvinti, „Tour de France“ teisėjai nusprendė paankstinti finišą 3 km. Šis sprendimas buvo praneštas visoms komandoms.
Vis dėlto išleidus iš autobuso padangų orą, jam paskutinėmis minutėmis pavyko išsivaduoti ir atlaisvinti finišo tiesiąją. Lenktynių finišas grąžintas į iš anksto numatytą vietą. Bet tuo metu dviratininkų peletonas jau buvo pradėjęs lemiamą sprintą ir galop tarp sutrikusių sportininkų kilo griūtis, kuri žemyn nusitempė daugelį šių lenktynių favoritų, tarp jų – slovaką Peterį Saganą iš „Cannondale“, ispaną Alberto Contadorą iš „Saxo-Tinkoff“, britą Marką Cavendishą iš „Omega Pharma-Quick Step“.
Tad pirmasis finišavęs vokietis Marcelis Kittelis iš komandos „Argos-Shimano“ neslėpė nuostabos tokiu savo pasiekimu. Malšindami sportininkų nepasitenkinimą lenktynių organizatoriai beveik visiems įskaitė tą patį laimėtojo laiką. O keli vėlesni etapai viską sustatė į savo vietas ir į priekį leido išsiveržti šiuo metu pajėgiausiems lenktynininkams.
Po trečiadienį pasibaigusio penktojo etapo lenktynių priekyje pagal bendrą laiką buvo australas Simonas Gerrinsas iš „Orica-GreenEdge“. Žalius marškinėlius, kurie skiriami už maksimalų per lenktynes surinktų taškų skaičių, kaip ir praėjusiais metais vilkėjo P. Saganas.
Tuo metu pirmajame dviratininkų dešimtuke, kurie nuo dabartinio laimėtojo atsilieka vos keliomis sekundėmis, galima rasti jau minėtuosius P. Saganą ir A. Contadorą, prancūzą Sylvainą Chavanelį iš „Omega Pharma-Quick Step“ ir vieną šių metų favoritų britą Cristopherį Froome’ą iš komandos „Sky Procycling“, nuskynusios nugalėtojo laurus 2012 metais. Tiesa, kol kas „Sky Procycling“ komandos dviratininkams niekaip nepavyksta pademonstruoti lemiamo pranašumo.
Tarp 198 šiais metais startavusių dviratininkų yra ir lietuvis Ramūnas Navardauskas, atstovaujantis komandą „Garmin-Sharp“. Antrus metus iš eilės šiame ture dalyvaujantis lietuvis šiuo metu užima 152-ąją vietą, o šį trečiadienį pasibaigęs etapas jam buvo sėkmingiausias – finišą jis kirto 8-oje vietoje.
Išbandymai – ne vien keliuose
Iš „Tour de France“ etapo laimėtojo lūpų išgirsti ką nors, kas smerktų dopingo vartojimą šiame sporte, pastaraisiais metais yra tapę gero tono ženklu. Aišku, įtikinti smarkiai išaugusias šio sporto cinikų gretas, kai praėjusiais metais buvo galutinai įrodyta, kad buvęs septyniskart „Tour de France“ nugalėtojas Lance’as Armstrongas kelią į kiekvieną pergalę grindė tokiais nelegaliais preparatais kaip EPO ir kraujo perpylimu, nebus taip paprasta.
Tačiau dopingo tema, kad ir kaip to norėtųsi „Tour de France“ organizatoriams, nebus pamiršta ir šįmet. Minėto sudėtingiausio etapo Huezo Alpėse nugalėtojui gali tekti pasakoti ne tik apie savo žydarbį, bet ir vėl išsakyti požiūrį į nelegalius preparatus. Mat kaip tik tą dieną Prancūzijos senatas ruošiasi viešai paskelbti savo tyrimo apie dopingo vartojimą dviračių sporte išvadas ir įvardyti dviratininkus, kurių dopingo testai per pastaruosius penkiolika metų buvo teigiami.
