Akcijų rinkos per pastarąjį pusmetį pasiekė rekordinius rezultatus. Itin žibėjo JAV ir Japonija. Bet atėjusi vasara investuotojų entuziazmą prislopino.
Atrodo, kad investuotojų posakis „parduok gegužę ir eik atostogauti“ šįmet buvo itin taiklus. Nors metų pradžioje finansų rinkose į ateitį buvo žvelgiama su atsargiu optimizmu, atėjus pavasariui žodis „atsargumas“ iš investuotojų žodyno išnyko. JAV akcijų indeksas „Standard & Poors 500“ nuo metų pradžios buvo pakilęs apie 20 proc., o Japonijos akcijų indekso „Nikkei 225“ šuolis dar įspūdingesnis – apie 40 proc. Tiesa, per pirmas dvi birželio savaites abi akcijų rinkos pastebimai keitėsi ir buvo nubrauktas kelių ankstesnių mėnesių prieaugis.
Vis dėlto ruoštis rimtesnei finansų rinkų korekcijai šią vasarą greičiausiai neprireiks. IQ kalbinti pašnekovai „Danske Capital“ vyriausiasis analitikas ir Taktinio turto paskirstymo departamento vadovas Bo Christensenas ir „Swedbank“ Akcijų prekybos skyriaus Lietuvoje vadovas Marius Ignotas sutartinai teigė, kad didelio nuosmukio tikimybė finansų rinkose išlieka mažai tikėtina. Kiekvienas jų vardija argumentus, kodėl akcijų rinkose ir toliau turėtų vyrauti pozityvumas.
B. Christenseno teigimu, JAV ekonomika nuo šių metų pradžios sugebėjo viršyti daugelio analitikų lūkesčius. Ir nors metų viduryje šio ūkio augimo tempas gali truputį sulėtėti dėl vasarį patvirtintų taupymo priemonių, metų pabaigoje jis vėl įgaus pagreitį. Analitikas prognozuoja, kad šiais metais JAV ekonomika augs 2,5 proc., o 2014-aisiais gali pasiekti 3 proc. Didžiausiam pasaulio ūkiui tai įspūdingas augimo tempas ir jis toliau neabejotinai darys teigiamą įtaką šios šalies finansų rinkai.
M. Ignotas atkreipia dėmesį į kitą aspektą – neįvykusią vadinamąją didžiąją rotaciją. Tai reiškia, kad, nors akcijos brango sparčiau, pinigų srautai iš saugios klasės turtu įvardijamų obligacijų į akcijų rinkas perkeliami vangiai. Pagrindinė tokios elgsenos priežastis yra išsivysčiusiose rinkose (iš esmės JAV ir Europoje) išliekantis neapibrėžtumas, kurį lemia centrinių bankų veiksmai ir politiniai procesai.
Tolesnė JAV ir Europos centrinių bankų politika šiuo metu yra pagrindinis veiksnys, galintis labiausiai paveikti investuotojų nuotaiką. Iki šiol minėti centriniai bankai laikėsi panašios skatinimo pigiais pinigais politikos, bet jau metų pabaigoje jų keliai gali išsiskirti.
Tikėtina, kad per artimiausią pusmetį Federalinis rezervų bankas (FED) pradės mažinti į rinką įlietų pinigų kiekį, galbūt šiek tiek kilstelės bazines skolinimo palūkanas. B. Christenseno nuomone, tai neturėtų paveikti JAV ekonomikos, nes monetarinės skatinimo priemonės bus atšauktos tik matant aiškius sustiprėjusio ūkio požymius. Dėl finansų rinkose pasikeitusios FED politikos gali būti laikinų svyravimų. Kita vertus, pasak pašnekovo, tai bus geras ženklas – rodys, kad JAV ekonomika gana stipri, o bendrovės toliau galės džiaugtis gerais veiklos rezultatais.
Europos centrinis bankas (ECB) skatinančiąją pinigų politiką bus priverstas tęsti gerokai ilgiau, galbūt iki pat 2015-ųjų, nes euro zonos ekonomikai nesiseka pakilti iš recesijos. Pagrindinė priežastis, pasak M. Ignoto, yra silpna Europos bankų sistema, kurioje iki šiol susiduriama su likvidumo problemomis. Politikai kol kas nesugeba susitarti, o paties ECB turimos priemonės šioje srityje taip pat ribotos. Tačiau Europos ekonomika kitais metais turėtų šiek tiek augti. Tai suteikia šviesesnių perspektyvų ir Europos finansų rinkoms.
Pašnekovai ne taip entuziastingai kalbėjo apie besivystančias rinkas. Joms pastarieji metai tikrai nebuvo geri, o prieaugis daugeliu atvejų menkas. M. Ignoto teigimu, šiuo metu besivystančių šalių akcijos pagal santykinius rodiklius yra pigesnės negu išsivysčiusio pasaulio. Vis dėlto, anot jo, struktūriniai pokyčiai, dėl kurių itin sparčiai brango akcijos šiose rinkose 2003–2007 m., nepasikartos, todėl artimiausioje ateityje tikėtinas tik trumpalaikis svyravimas.
B. Christensenas besivystančių rinkų perspektyvas vertino itin skeptiškai. Jis teigė, kad auksinis jų dešimtmetis baigėsi, o visos augimo galimybės jau išnaudotos. Be to, minėtu laikotarpiu susiformavo tam tikrų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, Kinijos nekilnojamojo turto ir finansų sektoriuose, kurių šalinimo būdai ir įtaka sunkiai prognozuojami.
Tiek B. Christensenas, tiek M. Ignotas investuotojams šią vasarą nerekomenduoja didinti akcijų dalies savo portfeliuose ir rekomenduoja palaukti aiškesnių signalų finansų rinkose bent iki šių metų rudens.
