Šeštus metus iš eilės didžiulę recesiją išgyvenančioje Graikijoje pastarosiomis dienomis įvyko reikšmingų politinių pokyčių.
Protestuodama prieš šalies premjero vienašališką sprendimą nutraukti nacionalinio transliuotojo darbą iš valdančiosios koalicijos pasitraukė viena iš trijų ją sudarančių partijų. Šie įvykiai atskleidė, kad dėl ekonominės gerovės Graikija pasiruošusi paaukoti demokratines laisves.
Birželio 11 d. ministras pirmininkas, konservatyviosios Naujosios demokratijos partijos lyderis Antonis Samaras nutraukė nacionalinio radijo ir televizijos ERT, veikiančio nuo 1938 m., transliaciją ir atleido daugiau kaip 2600 jo darbuotojų. Tokį sprendimą premjeras aiškino dėl Graikijos įsiskolinimo įvestomis taupymo priemonėmis. Esą siekdama vykdyti šalies įsipareigojimus kreditoriams – Europos Komisijai (EK), Europos centriniam bankui (ECB) ir Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) – Graikijos valdžia turi atleisti nemažai žmonių iš viešojo sektoriaus.
Numatyta, kad iki šių metų pabaigos būtina atleisti 2 tūkst., o iki 2014 m. pabaigos – 15 tūkst. valstybinio sektoriaus darbuotojų. Kai euro zonos pareigūnai mėnesio pradžioje lankė Atėnus, užfiksuota, jog iki tol buvo atleisti tik 99 valstybės tarnautojai, todėl siekdamas parodyti kreditoriams, kad įsipareigojimai vykdomi, A. Samaras buvo priverstas skubiai imtis ryžtingų priemonių. Tačiau šie sprendimai tapo pilietinės visuomenės ir kai kurių politikų nepasitenkinimo šaltiniu.
Dar daugiau bedarbių
Graikijos aukščiausiasis teismas įsakė laikinai atnaujinti ERT transliaciją, kol bus sukurtas naujas nacionalinis transliuotojas. Tačiau teismo nurodymas nevykdomas ir nacionalinis radijas bei televizija toliau neveikia, nors ERT darbuotojai leidžia nelegalią transliaciją internetu. Šalies profsąjungų sukviesti tūkstančiai darbininkų pradėjo streiką prieš kontroversišką vyriausybės sprendimą, kuris paskatino dėl savo likimo nuogąstauti ir kitus dirbančius valstybiniame sektoriuje.
Šių žmonių nerimas – visiškas pagrįstas, ypač atsižvelgiant į nieko gero nežadančius nedarbo rodiklius. Anot Graikijos statistikos agentūros, bendras nedarbas šių metų pirmą ketvirtį buvo didžiausias nuo pat 1998 m. ir siekė 27,4 proc., palyginti su 26 proc. paskutinį 2012 m. ketvirtį ir 22,6 proc. prieš metus. Vietos statistikos agentūros duomenimis, nuo pat finansinės krizės šalyje pradžios 2009 m. kasdien atleidžiama nuo 700 iki 1000 graikų. Planavimo ir ekonominių tyrimų centras prognozuoja, kad Graikijos nedarbas 2014 m. gali padidėti iki 30,4 proc.
Demokratijos klausimas
Pilietinės visuomenės atstovai atkreipė dėmesį, kad pastarieji vyriausybės sprendimai turės daugiau padarinių nei vien tik dar labiau išaugęs bedarbių skaičius. Šį kartą kalbama ir apie grėsmę demokratinėms laisvėms. Iš daugiau kaip 40 nacionalinių transliuotojų sudaryta Europos transliuotojų sąjunga pasmerkė „nedemokratinius ir neprofesionalius Graikijos vyriausybės veiksmus“, kurie kenkia valstybinės žiniasklaidos nepriklausomybei nuo valdžios. Panašios nuomonės laikėsi ir už žiniasklaidos laisvę kovojančios tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ vykdomasis direktorius Christophe’as Deloire’as. Jis aiškino, kad tokie žiniasklaidos suvaržymai įprasti diktatūroms ir retai pasitaiko demokratinėse šalyse.
Anot „Reporterių be sienų“, Graikija per pastaruosius trejus metus rekordiškai (per kone 50 vietų) krito šios organizacijos sudarytame spaudos laisvės indekse. Tam įtakos turėjo prievarta prieš reporterius, viešinančius prieš griežtas taupymo priemones nukreiptas demonstracijas ir grasinimai žurnalistams. Nacionalinio transliuotojo darbo nutraukimas „Reporterių be sienų“ laikomas „smūgiu pliuralizmui ir informacijos laisvei Graikijoje“.
Jokių kompromisų
Premjero partija bandė kalbėtis su koalicijos partneriais ir ieškodama kompromiso priėmė sprendimą įkurti naują, gerokai mažesnio biudžeto transliuotoją, kuris turėtų pradėti veikti iki vasaros pabaigos. Konservatoriai siūlė pasamdyti 2 tūkst. atleistų ERT darbuotojų. Toks variantas pasirodė priimtinas į valdančiąją koaliciją įeinančiai socialistinei PASOK partijai, tačiau neįtikino Demokratinės kairės, kuri reikalavo, kad visi atleisti ERT darbuotojai būtų iš naujo priimti į darbą. „Ši problema yra iš esmės demokratijos klausimas“, – teigė partijos lyderis Fotis Kouvelis.
Valdančiąją koaliciją sudarančios partijos ir anksčiau nesutarė dėl įvairių probleminių klausimų – pradedant taupymo priemonėmis ir baigiant imigracija. Konservatoriai kaltino kairiuosius viešojo sektoriaus reformų, būtinų skolai išmokėti, blokavimu. Nors socialistų lyderis Evangelas Venizelas ragino F. Kouvelisą pasilikti braškančioje koalicijoje tvirtindamas, kad ERT uždarymas buvo paskutinis lašas mažiausios koalicijos partnerės Demokratinės kairės taurėje.
Sunkiau, bet įmanoma
Koaliciją palikus Demokratinei kairei, konservatorių ir socialistų sudaroma dauguma parlamente turi vos 3 deputatų persvarą (valdančiąją koaliciją sudaro 153 iš 300 parlamento atstovų), todėl ateityje jiems gali būti vis sunkiau priimti nepopuliarias užsienio kreditorių reikalaujamas reformas. Laukia ne tik valstybinio sektoriaus darbuotojų mažinimas, bet ir valstybinės nuosavybės pardavinėjimas, naujų mokesčių įvedimas.
Tačiau tiek socialistai PASOK, tiek keletas nepriklausomų parlamentarų pažadėjo remti A. Samaraso vyriausybę, todėl išankstinių rinkimų galimybė atmesta. „Niekas šiuo metu nenori rinkimų, – teigė šalies premjeras. – Mes išdirbsime visą ketverių metų kadenciją.“ Ministras pirmininkas taip pat įsipareigojo tęsti pradėtas reformas, todėl atrodo, kad valdančioji koalicija, nors ir sunkiau, bet išsilaikys ir be pasitraukusių 14 kairiųjų deputatų.
Ekonominis spaudimas
Minėti pokyčiai Graikijos politinėje sistemoje vyksta didelio užsienio kreditorių spaudimo kontekste. Mėnesio pradžioje išryškėjo įtampa tarp TVF ir ES dėl paskolos Graikijai teikimo. Mat išaiškėjo, kad keletas Europos centrinių bankų atsisakė suteikti paskolas Graikijai ir dėl to susidarė trūkumas numatytame šalies finansavimo grafike. Jį dar labiau padidino praėjusią savaitę nepavykęs Graikijos vyriausybės bandymas parduoti valstybinę gamtinių dujų bendrovę.
TVF išsakė kritiką ES euro zonos ministrams dėl nesugebėjimo susitvarkyti su Graikijos finansavimu ir pagrasino nustosianti skolinti šiai šaliai, jei ES narės nedelsdamos nepadengs susidariusio trūkumo. Tačiau TVF galiausiai sutiko tęsti šalies finansavimą su sąlyga, kad liepą jam bus leista kartu su ES įvykdyti Graikijos finansų patikrinimą, kuris padėtų išvengti finansavimo problemų. Tai padarius greičiausiai Graikijos bus pareikalauta imtis papildomų taupymo priemonių.
