Jei nuspręstumėte įsigyti naujus namus, Lietuvoje būsto paskolą galima gauti vienomis palankiausių sąlygų Europoje.
Nors mūsų šalis nepriklauso euro zonai, kur šiuo metu Europos centrinis bankas (ECB) yra nustatęs istoriškai žemiausias bazines skolinimosi palūkanas, mes galime skolintis pigiau už beveik visas eurą turinčias valstybes.
Iš pirmo žvilgsnio tokia situacija atrodo neįprastai. Kaip minėta, ECB yra nustatęs istoriškai žemiausias bazines skolinimosi palūkanas, jos šiuo metu tesiekia 0,75 proc. Be to, savo valiutą turinčios šalys dažnai turi mokėti vadinamąją rizikos premiją.
Vis dėlto itin žemos būsto paskolų palūkanos Lietuvoje, pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, atspindi šalies sėkmę finansų srityje. Su valstybės finansams iškilusiais iššūkiais prieš kelerius metus sugebėjusi susitvarkyti ir abejones dėl devalvacijos rizikos išsklaidžiusi šalis „importuoja“ žemas bazines palūkanų normas.
Net probleminėse euro zonos šalyse, pasak SEB ekonomisto, žemų bazinių palūkanų normų transmisijos mechanizmas neveikia. Aukštą skolinimosi kainą nulemia nepasitikėjimas vietos vyriausybe ir bankų stabilumu. Tad nors pigūs ECB pinigai pasiekia problemines šalis, to neužtenka, kad būtų pakeista įsivyravusi neigiama tendencija.
G. Nausėdos atsakymas į klausimą, ar mažos būsto paskolų palūkanos dar gali sumenkti, yra „greičiausiai ne“. Anot jo, nors yra tikimybė, kad ECB liepą gali darkart sumažinti palūkanas 25 baziniais punktais, tai labiau bus simbolinis gestas rinkai nuraminti ir jis realios naudos paskolų gavėjams gali ir nebeatnešti.
Priežastis, kodėl dar labiau nurėžtos bazinės skolinimo eurais palūkanos nevirs į pigesnes paskolas, – tai yra labai trumpo laikotarpio palūkanos, kai paskolų kaina dažniausiai nustatoma pagal 6 mėnesių ar 1 metų trukmės palūkanas. Be to, rinka žvelgia į kiek tolimesnę ateitį ir jau dabar tikisi, kad ekonomikos ciklas neišvengiamai pasikeis ir palūkanos paaugs per ateinančius 1–2 metų.
