Šiuo metu Lietuva tenkina visus Mastrichto kriterijus, išskyrus biudžeto deficito kriterijų, tačiau ir šis rodiklis šiais metais jau bus artimas 3 proc. BVP – tai neturėtų būti priežastis, dėl kurios Lietuva negalėtų įsivesti euro. Vis dėlto “Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įspėja, kad kainų stabilumo kriterijų tenkinsime neilgai, o kitų metų pradžioje jau matysime vidutinės metinės infliacijos augimą.
“Šiemet Lietuvos infliaciją prigesino itin palankios tendencijos žaliavų rinkose – pigo ne tik nafta, bet ir dauguma maisto produktų. Tačiau žaliavų pigimas nuolat nesitęs, o jau kitų metų pradžioje, atsigaunant euro zonos ekonomikai, tikėtinos ir jų brangimo tendencijos. Infliaciją kitų metų pradžioje gali kilstelti didesni alkoholio bei tabako akcizai ir naujas akcizas gamtinėms dujoms. Be to, atsigaunant vidaus rinkai, dalį šiemet padidėjusių sąnaudų įmonės gali nuspręsti perkelti galutiniams vartotojams, dėl ko padidėtų vartotojų kainų indeksas”, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė N. Mačiulis.
Dėl šių priežasčių “Swedbank” ekonomistai ragina ir toliau ieškoti galimybių, kaip tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu galėtų būti užtikrinamas kainų stabilumas, o infliaciją lemtų tik reali konvergencija – pajamų augimas.
“Bent jau šiemet reikėtų susilaikyti nuo bet kokių vartojimo mokesčių padidinimo, nebekelti minimalaus mėnesinio atlyginimo bei toliau ieškoti galimybių sumažinti valstybės reguliuojamas – šildymo, elektros, kitų paslaugų – kainas”, – pataria ekonomistas.
Ilguoju laikotarpiu ekonomistas rekomenduoja skatinti konkurenciją tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuose, suteikti pakankamai įgaliojimų Valstybinei kainų ir energetikos komisijai bei Konkurencijos tarybai, atsisakyti konkurenciją ribojančių reguliavimų.
“Dirbtinės priemonės, pavyzdžiui, antkainių reguliavimas, retai duoda naudos vartotojams, o kartais dar labiau apriboja konkurenciją. Dėmesį reikėtų sutelkti į darbo rinkos efektyvumo didinimą, užtikrinantį darbo paklausos ir pasiūlos balansą bei užkertantį kelią kainų burbulams. Nuolatinis produktyvumo augimas taip pat reikalingas tam, kad atlyginimų augimas nesukurtų perteklinės infliacijos”, – reziumuoja N. Mačiulis.
