Ar Lietuva, po kelių dienų perimsianti ES Tarybos vairą, bus tik formali diskusijų organizatorė, ar galės „prastumti“ ir sau itin opius nacionalinius klausimus? Vienas jų – ES išorės sienų stiprinimas – jau įtrauktas tarp svarbiausių artimiausio pusmečio darbų. Verslas nekantriai laukia, kada su per Lietuvą plūstančia kontrabanda bus imta kovoti ES mastu. Tačiau, kaip kalbėta IQ forume, tokie lūkesčiai gali žlugti.
Birželio 26-ąją, likus vos kelioms dienoms iki Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai startui, IQ forumo dalyviai diskutavo apie vieną svarbiausių mūsų šalies prioritetų – veiksmingą ES išorės sienų valdymą.
Lietuva, palyginti nedidelė ES valstybė, turi vieną ilgiausių Bendrijos išorės sienų su trečiosiomis šalimis. Neslūgstantys kontrabandinių prekių srautai yra bene didžiausias įrodymas, kaip sunku mūsų valstybei vienai užtikrinti tranzitu gabenamų krovinių kontrolę.
Vienas forumo dalyvių Gintautas Dirgėla, Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos narys, skaičiavo, kad vien šalies vidaus rinkoje per metus parduodama ir suvartojama iki 55 mln. pakelių kontrabandinių cigarečių, o per Lietuvą pravažiuoja dar dešimt kartų daugiau: „Nors muitinės pareigūnai sulaiko bene daugiausia kontrabandos ES, tačiau mes turime perduoti Europai aiškią žinią, kad tai ne tik Lietuvos, o visos ES problema“.
Lukas Vosylius, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas, taip pat priminė, kad Lietuva yra vartai tarp Rytų ir Vakarų Europos. „Ponai, sėdintys Briuselyje, nelabai įsivaizduoja, su kokios problemomis mes susidūrėme“, – apgailestavo asociacijos vadovas.
„Vokiečiai iki šiol nesupranta, kad kontrabandinės cigaretės keliauja ne į Lietuvą, o per ją, kaip tranzitinę valstybę, nes Vokietijoje jas galima parduoti daug brangiau. Akivaizdu, kad mes vieni sienų problemų neišspręsim, reikia tą daryti visos ES mastu“, – tikino L. Vosylius.
Derybos – sunkus darbas
Verslo atstovams pritarė ir Jonas Miškinis, Muitinės departamento generalinio direktoriaus
pavaduotojas. Anot jo, užtikrinant griežtesnę išorinių sienų kontrolę pareigūnams praverstų ne tik daugiau muitinės postų, bet ir naujausia įranga, taip pat rentgeno aparatai, galintys skenuoti krovinius gabenančius vilkikus.
Tačiau pastangos šiam tikslui gauti ES fondų paramą iki šiol buvo bevaisės. Nors ES biudžetas vien dėl cigarečių kontrabandos kasmet patiria 10 mlrd. eurų nuostolių, kol kas Europa neskuba ištiesti pagalbos rankos.
Olegas Skinderskis, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Tarptautinio bendradarbiavimo departamento direktorius, pripažino, kad suderinti ES narių interesus sprendžiant išorės sienų problemas nėra paprasta. Mat pietinės šalys kovoja su iš Afrikos plūstančiais imigrantais, o šiaurės valstybės, tarp jų – ir Lietuva, su kontrabanda iš Rusijos ir Baltarusijos. Per Lietuvos pirmininkavimo ES pusmetį tikimasi bent jau suderinti Bendrijos narių poziciją dėl kelių teisės aktų.
Vienas jų – vadinamosios išmaniosios sienos paketas, leisiantis sukurti trečiųjų šalių piliečių atvykimo į ES ir išvykimo sistemą, fiksuojančią, kad asmenis, kirtę kelių valstybių sienas, ES erdvėje neužsibūtų ilgiau. Taip pat siekiama lengvatinėmis sąlygomis leisti įsigyti vizas pasienyje verslininkams, mokslininkams, studentams ir kitiems vadinamiesiems garbingiems keliautojams iš trečiųjų šalių.
Lūkesčiai gali žlugti
Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, pirmininkavimą ES prilygino regbiui, šiurkščiam žaidimui, kurį žaidžia džentelmenai. „Mes gauname kamuolį ir turime sužaisti kuo naudingiau. Bet Lietuvos interesų gynimas gali būti paaukotas vardan gražaus žaidimo ar šventės“, – diskusijos dalyvis nuogąstavo, kad Lietuva gali užmerkti akis prieš savo interesus, kad tik būtų priimti numatyti teisės aktai. Tokių pavyzdžių būta ir anksčiau, kai Lietuva suskubo ratifikuoti ES Konstituciją, politikams net neperskaičius dokumento.
„Ar Lietuva pasiruošusi išnaudoti šį pusmetį kurti koalicijas ir inicijuoti mažinti akcizus. Ar mūsų politikai pripažins, kad dideli mokesčiai kenkia šalies verslui ir gyventojams?“ – IQ forume retoriškai klausė Ž. Šilėnas, ragindamas artimiausią pusmetį išnaudoti ginant Lietuvos interesus.
Vis dėlto verslui patarta daug vilčių nepuoselėti. Forumą moderavęs diplomatas, ES ekspertas Romas Švedas tvirtino, kad ES Tarybai pirmininkaujanti šalis negali piktnaudžiauti savo padėtimi gindama nacionalinius interesus.
O. Skinderskis akcentavo, kad šalies pirmininkavimo sėkmė bus vertinama, kiek teisės aktų ir iniciatyvų pavyksta suderinti per pusmetį. „Teisėkūros mechanizmas yra sudėtingas. Pirmininkas tik formuoja darbotvarkę, tačiau ją formuojant galima pristabdyti arba paspartinti tam tikrų klausimų sprendimą“, – sakė VRM atstovas.
Darbotvarkėje – įvairūs klausimai
Lietuva yra pirmoji šalis iš buvusio sovietinio bloko, kuriai nuo liepos 1-osios bus patikėtas ES Tarybos pirmininkavimas. Be ES išorės sienų stiprinimo, mūsų šalis pirmininkavimo pusmečiui yra numačiusi dar keturias prioritetines sritis: energetinį saugumą, Rytų partnerystės politiką, ekonomikos tvarumą ir ūkio plėtrą, ES Baltijos jūros regiono strategiją.
Pirmininkavimo pusmetį Lietuvoje turėtų vykti 20 aukščiausio lygio susitikimų. Iš viso bus apie 200 renginių, į kuriuos turėtų atvykti 30–40 tūkst. svečių.
